Kartografinė raida
Lietuvių genčių gyvenamos teritorijos žemėlapiuose pradėtos vaizduoti nuo II a. Žinių to meto žemėlapių sudarytojams teikė pirklių pasakojimai, todėl iki XVI a. žemėlapiuose esama daug netikslumų, išgalvotų gamtinių objektų. Tik gavus daugiau tikslesnių duomenų ar kartografams patiems atliekant kartografines lauko ekspedicijas, žemėlapiai ir juose vaizduojamas Lietuvos (tuometinės LDK) teritorijos vaizdas tapo detalesnis ir tikslesnis, pradėta vaizduoti ne tik pagrindinius prekybinius miestus, bet ir mažesnes gyvenvietes. Didžiausią reikšmę Lietuvos kartografijos raidai turėjo K. Ptolemajo, N. Kuziečio, G. Merkatoriaus ir M. K. Radvilos sudaryti žemėlapiai.
(90–160) graikų kilmės Romos imperijos astronomas, matematikas ir kartografas, dirbęs Aleksandrijoje. Jis parašė du reikšmingus mokslinius veikalus – „Almagestas“ ir „Geografija“, sudarė 26 pasaulio vietų žemėlapius.
Vokiečių filosofas, matematikas, astronomas ir aukšto rango katalikų dvasininkas, apie 1450 m. sudaręs Vidurio Europos žemėlapį, kuriame pavaizduota Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija.
Olandų (flamandų) geografas, kartografas ir matematikas, kuris sudarė ir išleido daug tuo metu europiečiams žinomo pasaulio žemėlapių, pirmasis žemėlapių rinkinius ir jų aprašymus pavadino atlasais. Sukūrė unikalią žemėlapių projekciją.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, kartografas sudaręs detalų LDK žemėlapį.
Kartografinė projekcija, išlaikanti tikslius platumos ir ilgumos linijų kampus, tačiau iškraipanti plotą, ypač ties ašigaliais, kur žemės masyvai vaizduojami neproporcingai dideli.
