Vėjo jėgainės – tai energetiniai įrenginiai, kuriais oro masių judėjimo energija paverčiama elektros energija. Vėjo jėgainės statomos vietose, kur pučia stiprūs ir palyginti pastovūs vėjai, pavyzdžiui, jūrų pakrantėse, jūrų priekrantinėse akvatorijose. Vėjo energija yra viena populiaresnių tarp alternatyviųjų energijos šaltinių. Vėjo jėgainių pranašumai: palyginti pigi elektra, patogu naudoti kaimuose, neteršia aplinkos žalingomis medžiagomis. Trūkumai: priklauso nuo vėjo stiprumo, darko kraštovaizdį, skleidžiamas triukšmas trukdo žmonėms.
Top 10
10 valstybių pagal vėjo jėgainių galingumą, 2019 m. Šaltinis: Our World in Data.
1. Kinija
1004,6 TWh
6. Ispanija
139,1 TWh
2. JAV
750,5 TWh
7. Brazilija
138,2 TWh
3. Vokietija
311 TWh
8. Prancūzija
85,4 TWh
4. Jungtinė Karalystė
158,8 TWh
9. Kanada
84,2 TWh
5. Indija
156,8 TWh
10. Turkija
53,7 TWh
Lietuva
3,61 TWh
Kinija
2011 m. Kinijoje įrengta apie 17,6 GW pajėgumų vėjo jėgainių ir tai sudarė 44 % visų tais metais pasaulio investicijų į šios rūšies energetiką. Lyginant su ankstesniais metais, mažiau investuota dėl griežtesnių reikalavimų naujiems projektams. Nepaisant to, 2011 m. pabaigoje Kinijoje buvo beveik 62,4 GW pajėgumų vėjo jėgainių, kurios sudarė daugiau nei ketvirtadalį viso pasaulio vėjo energijos.
JAV
Nors atsinaujinantys energijos šaltiniai sudaro tik 4 % bendro šalies energijos kiekio, pagal vėjo jėgainių galingumą JAV yra antra po Kinijos. Vėjo energetikos plėtrą skatina valstybės parama. Nuo 2007 m. vėjo jėgainės sudarė 35 % visos naujos energetikos. Apie penktadalis vėjo jėgainių pajėgumų sutelkta Teksaso valstijoje, nors 2011 m. didžiausias pajėgumų augimas fiksuotas Kalifornijos, Ilinojaus ir Ajovos valstijose.
Vokietija
Europos Sąjungoje energijos gavyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių turi sudaryti 23 %, todėl daugėja šalių, statančių vėjo jėgaines. ES vėjo energetika išaugo nuo 2,2 % 2000 m. iki 10,5 % 2011 m. Vokietija Europos regione yra lyderė pagal energijos gamybą vėjo jėgainėse. Ji pagamina 30 GW energijos, o tai yra 32 % Europos Sąjungos energijos. Vokietija iki 2022 m. yra nusprendusi visiškai atsisakyti branduolinės energijos, todėl energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių numatoma intensyviai plėtoti ir toliau. Vien Šiaurės Reino-Vestfalijos krašte iki 2020 m. ketinama padidinti elektros energijos gavybą, naudojant vėjo jėgaines nuo dabartinių 3,7 % iki 15 %. Vėjo turbinų statyba numatoma prie kelių ir geležinkelių, nes taip daromas mažesnis poveikis apgyvendintoms teritorijoms.
Ispanija
Didelė šalies teritorija, daug vėjuotų pakrančių, kalnuotumas yra tos palankios gamtinės sąlygos, kurios leidžia Ispanijai plačiai plėtoti vėjo energetiką. Ispanija vėjo jėgainėse pagamina daugiau kaip 30 % reikalingos energijos ir pasaulyje pagal energijos galią yra ketvirta. Nors pagal įdiegtą galingumą Ispanija atsilieka nuo Vokietijos, bet pagamina panašų kiekį elektros energijos.
Indija
Trečias energijos šaltinis pagal pagaminamą elektros kiekį po šiluminių ir branduolinių elektrinių yra atsinaujinantys ištekliai. Jie sudaro šiek tiek daugiau nei 16 % elektros energetikos rinkos. Nors tarp atsinaujinančių energijos šaltinių dominuoja hidroenergija, o vėjo jėgainėse pagaminama tik kiek daugiau nei 1 % šalies energijos, pagal vėjo jėgainių galingumą Indija yra penktoje vietoje pasaulyje, o pagal vėjo jėgainių pajėgumus 2011 m., Indija yra trečioje vietoje pasaulyje. Vienas iš Indijoje esančių vėjo jėgainių parkų yra antrasis pagal dydį pasaulyje. Indijos ekonomika auga sparčiai, tačiau elektros infrastruktūra nėra tobula, todėl juntamas elektros energijos stygius.
Lietuva
Europoje vėjo energijos galia 2011 m. pabaigoje sudarė 93 957 MW. Tuo metu Lietuvoje 2011 m. pabaigoje vėjo energijos galia siekė tik 179 MW. Daugiausia vėjo jėgainių yra Vakarų Lietuvoje, kur stipriausi vėjai. Nepakankamai sparčią vėjo energetikos plėtrą Lietuvoje lemia vangus valstybės institucijų požiūris į atsinaujinančių išteklių energetiką, nepakankamas viešosios nuomonės formavimas, gyventojų neišprusimas.