Norint tiksliau įvertinti ir palyginti gyvenimo kokybę, Jungtinių Tautų ekspertai pasiūlė universalų žmogaus socialinės raidos indeksą (ŽSRI).
Skaičiuojant ŽSRI, naudojami trijų rodiklių duomenys:
Nuo 1990 m. Jungtinės Tautos renka duomenis ir kiekvienais metais pateikia metinę žmogaus socialinės raidos ataskaitą.
Skirtingose vietose gyvenantys žmonės yra vienaip ar kitaip veikiami gyvenamosios aplinkos, istoriškai susiklosčiusių aplinkybių. Dėl šių ir kitų priežasčių žmonių gyvenimo kokybė įvairiose pasaulio šalyse labai skiriasi. Lyginant valstybes pagal žmonių gyvenimo kokybę, atsižvelgiama į tam tikrus indikatorius, kurie rodo, ar toje aplinkoje žmonės gyvena kokybišką gyvenimą, kaip gali patenkinti svarbiausius savo poreikius: visavertės mitybos, prieigą prie švaraus vandens, būsto, saugumo.
Vokietijos, Prancūzijos ir Liuksemburgo valstybinių sienų susidūrimo vietoje, Mozelio upėje, netoli mažo Liuksemburgo miestelio Šengeno 1985 m. pasirašyta Šengeno sutartis. Penkios ES valstybės: Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas, Prancūzija, Vokietija pasirašė pasienio kontrolę tarp šių valstybių panaikinančią sutartį. Taip siekta palengvinti ES valstybių vidinių sienų perėjimo procedūras ES valstybių piliečiams. Ir, atvirkščiai, – sutartis numatė griežtesnę ES išorinių sienų apsaugą ir į ES atvykstančių asmenų kontrolę. Ši sutartis įsigaliojo po dešimties metų, 1995 m., kai buvo sukurta Šengeno erdvė. Valstybėms, norinčioms būti priimtoms į Šengeno erdvę, neužtenka tik pasirašyti sutartį. Reikia dar įgyvendinti įvairias sąlygas. Pagrindinė sąlyga – reikalavimas, kad išorės sienas turinčios valstybės narės užtikrintų tinkamą ir veiksmingą ES išorės sienų kontrolę. Kita sąlyga – prisijungimas prie Europos bendros informacinės sistemos. Šiuo metu (2013 m.) Šengeno erdvei priklauso 26 valstybės, iš jų 4, Šveicarija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Islandija, nėra ES narės.
Europos ombudsmenas tiria skundus prieš ES institucijas, agentūras ir kitas įstaigas.
Atsiliepia į ES piliečių, įmonių bei organizacijų skundus ir padeda nustatyti netinkamo administravimo atvejus.
Būstinė Strasbūre.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
Komitetą sudaro 344 nariai iš visos Europos ekonominių ir socialinių interesų grupių.
Tai konsultacinis susirinkimas, atstovaujantis Europos darbdaviams, darbuotojams bei kitoms suinteresuotoms grupėms ir teikiantis nuomones aukštesnėms institucijoms – Europos Tarybai, Komisijai ir Parlamentui.
Regionų komitetas
Regionų komitetas – patariamasis organas, kuris atstovauja ES vietos ir regionų valdžios institucijoms.
Jo uždavinys – reikšti vietos ir regionų požiūrį į ES teisės aktus.
Komitetą 2013 m. pradžioje sudarė 344 nariai iš visų 27 ES šalių.
ES agentūras sudaro šios grupės:
• Reguliavimo agentūros ir įstaigos. Jos įkurtos geografinės decentralizacijos tikslu siekiant spręsti naujus teisinio, techninio ir mokslinio pobūdžio uždavinius.
• EURATOMO agentūros ir įstaigos. Koordinuoja valstybių narių mokslinių tyrimų, susijusių su branduolinės energijos naudojimu taikiems tikslams, programas; gilina šios srities veiklai būtinas žinias, plėtoja infrastruktūrą ir teikia finansavimą; užtikrina atominės energijos tiekimo pakankamumą ir saugą.
• Vykdomosios agentūros. Organizacijos, kurioms pavedamos vienos ar daugiau Bendrijos programų valdymo tam tikros užduotys.
• Finansų priežiūros institucijos. Tikslas – neleisti susidaryti rizikai, kuri pavojinga visos finansų sistemos stabilumui.
Europos centrinis bankas
Europos centrinis bankas valdo bendrą ES valiutą eurą ir rūpinasi kainų stabilumu ES, taip pat yra atsakingas už ES ekonominės ir pinigų politikos formavimą bei vykdymą.
Bankas bendradarbiauja su visų ES šalių centriniais bankais. Kartu jie sudaro Europos centrinių bankų sistemą. Be to, jis vadovauja glaudžiam euro zonos – 18 ES šalių, kurios įsivedė eurą, – centrinių bankų bendradarbiavimui.
Europos centrinio banko būstinė įsikūrusi Frankfurte prie Maino (Vokietija).
Europos investicijų bankas
Europos investicijų bankas priklauso 28 ES valstybėms. Jis skolinasi pinigus kapitalo rinkose ir juos skolina už nedideles palūkanas ES ir kaimyninėse arba besivystančiose šalyse įgyvendinamiems projektams, kuriais siekiama gerinti infrastruktūrą, užtikrinti energijos tiekimą ar aplinkosaugos standartus.
Europos investicijų bankas remia projektus ES šalyse ir investuoja būsimosiose valstybėse narėse bei šalyse partnerėse.
Jis negauna pinigų iš ES biudžeto, o skolinasi juos kapitalo rinkose. Pinigai palankiomis sąlygomis skolinami projektams, kurie atitinka ES politikos tikslus. Bankas veikia nesiekdamas pelno ir skolina pinigus už palūkanas, beveik tokias pačias kaip jo paties skolinimosi išlaidos.
Europos investicijų banko būstinė Liuksemburge.
Teisingumo Teismas aiškina ES teisę, kad užtikrintų jos vienodą taikymą visose ES šalyse. Be to, jis sprendžia ES šalių vyriausybių ir ES institucijų teisinius ginčus. Asmenys, įmonės arba organizacijos taip pat gali kreiptis į Teismą, jei mano, kad kuri nors ES institucija pažeidė jų teises.
Teisingumo Teismą sudaro po vieną teisėją iš kiekvienos ES šalies. Teismui padeda aštuoni generaliniai advokatai, kurių užduotis – teikti nuomones Teisme nagrinėjamose bylose. Jie tai turi daryti viešai ir nešališkai.
Teisingumo Teismas įsikūręs Liuksemburge.
Audito Rūmai atlieka ES lėšų auditą. Jų užduotis – gerinti ES finansų valdymą ir pranešti, kaip naudojamos viešosios lėšos.
Siekdami užtikrinti, kad ES mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami kuo tikslingiau, Audito Rūmai turi teisę tikrinti bet kurį už ES lėšas atsakingą asmenį arba organizaciją. Audito Rūmų auditoriai dažnai atlieka tikrinimus vietoje. Audito Rūmų išvados įtraukiamos į ataskaitas, kurias jie teikia Komisijai ir ES šalių vyriausybėms.
Audito rūmai įsikūrę Liuksemburge.
Europos Komisija – viena pagrindinių Europos Sąjungos institucijų. Ji atstovauja visos ES interesams ir juos gina. Ji rengia naujų ES teisės aktų pasiūlymus ir rūpinasi ES politikos įgyvendinimu bei ES lėšų panaudojimu.
Komisiją sudaro 28 Komisijos nariai, po vieną iš kiekvienos ES šalies. Kiekvienas Komisijos narys atsakingas už tam tikrą politikos sritį, kurią jam skiria Komisijos pirmininkas. Dabartinis Europos Komisijos Pirmininkas – José Manuelis Barroso, kurio antra kadencija prasidėjo 2010 m. vasarį.
Komisija yra atskaitinga Parlamentui, kuris vienintelis gali paleisti Komisiją.
Komisija atstovauja visos ES interesams ir juos gina. Ji prižiūri ir įgyvendina ES politiką tokiais būdais:
• siūlo naujus teisės aktus Parlamentui ir Tarybai;
• administruoja ES biudžetą ir skiria lėšas;
• kartu su Teisingumo Teismu užtikrina ES teisės įgyvendinimą;
• atstovauja ES tarptautiniu mastu, pavyzdžiui, derėdamasi dėl ES susitarimų su kitomis valstybėmis.
Komisija įsikūrusi Briuselyje ir Liuksemburge.