Skip to main content

Europos Sąjungos įkūrimo istorija

Lietuva ir Europos Sąjunga

Europos Sąjungos ir visos Europos vieningumo link žengta 1950 m. gegužės 9 d., kai Prancūzijos politikas Robertas Šumanas pristatė parengtą planą (Šumano deklaraciją) – sukurti bendrą Europos anglių ir plieno rinką. Šiuo planu buvo pasiūlyta suvienyti visą Prancūzijos ir Vokietijos (Vokietijos Federacinės Respublikos) anglių ir plieno pramonę, kuri būtų pavaldi bendrai vadovybei.

Robertas Šumanas (1886–1963), liuksemburgietis, Prancūzijos užsienio reikalų ministras, ES pradininkas.

1951 m. balandžio 15 d. Paryžiuje šešios Europos valstybės (Prancūzija, Vokietijos Federacinė Respublika, Italija, Belgija, Olandija ir Liuksemburgas) pasirašė Europos anglių ir plieno bendrijos sutartį.

Oficiali Europos anglių ir plieno bendrijos vėliava. Auksinės žvaigždės simbolizuoja šešias bendrijos nares, horizontali mėlyna juosta simbolizuoja plieną, juoda – anglis.

1957 m. kovo 23 d. Romoje šešios Europos anglių ir plieno bendrijos valstybės pasirašė dar dvi sutartis, kuriomis įsteigtos Europos Ekonominė Bendrija (EEB) ir Europos Atominės Energetikos Bendrija (Euroatomas). Šių sutarčių pagrindinis tikslas – bendra rinka, kurią turėjo įgyvendinti Keturios laisvės (laisvas prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimas).

1967 m. įsteigtos visų trijų bendrijų bendros valdymo institucijos – bendra Taryba ir bendra Komisija. Nuo tada šios trys bendrijos imtos traktuoti kaip viena – Europos Bendrija. Šalys panaikino muitus prekėms, kurias įsiveždavo viena iš kitos. Tarpvalstybinė prekyba tapo laisva. Kitų šalių importui imti taikyti bendri muitų tarifai. Prekyba tarp šio šešetuko ir su likusiu pasauliu sparčiai išaugo. Kitų kliūčių laipsniškas naikinimas leido taip pat laisviau judėti žmonėms, paslaugoms ir kapitalui iš vienos šalies į kitą.

Mastrichto mieste, Nyderlanduose, 1992 m. pasirašyta ir 1993 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Mastrichto sutartis, kuria Europos Bendrijų pagrindu buvo įsteigta Europos Sąjunga. ES sutartis papildė EB sutartį teisingumo ir vidaus reikalų, taip pat užsienio politikos ir saugumo reikalų klausimais. Taip išryškėjo trys ES ramsčiai:
Pirmasis – trys Europos Bendrijos;
Antrasis – bendra užsienio ir saugumo politika;
Trečiasis – bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse.

ES buvo vaizduojama kaip tam tikra šventykla, kurios kolonas sudaro trys ramsčiai. Kolonos stovi ant pagrindo – ES veiklą apibrėžiančių sutarčių. Vainikuoja šį pastatą stogas – pagrindiniai tikslai, principai ir institucinė sandara.


Rekordai

Klaipėdos jūrų uostas

Didžiausias kruizinis laivas „Constellation“ – 294 m ilgio, 32,2 pločio ir 8,3 grimzlės – su Bahamų vėliava pirmą kartą Klaipėdos uoste apsilankė 2005 birželio 1 d.
Didžiausias tanklaivis, atplaukęs į Klaipėdos uostą, 2008 m. kovo 10 d. prisišvartavęs 274,47 m ilgio, 48,04 m pločio ir 17,022 m grimzlės laivas „Tour“.
Plačiausias konteineris – 274,67 m ilgio, 40,00 m pločio ir 14 m grimzlės, 5551 TEU talpos – laivas „MSC Fortunate“, prisišvartavęs Klaipėdos uoste 2011 m. kovo 1 d.
Rekordinis kruizinių laivų skaičius į mūsų uostamiestį atplaukė 2007 m. – 65 kruiziniai laivai ir 36 866 turistai.
2008 m. į Klaipėdos uostą įplaukė rekordinis laivų skaičius – net 8348 laivai.
2010 m. į Klaipėdą laivais atplaukė daugiausia keleivių – 320 991.
2007 m. rugpjūtį atvyko rekordinis keleivių skaičius per mėnesį – 49 183 turistai.
2011 m. Klaipėdos uoste pasiekta didžiausia krovinių metų apyvarta – 36,59 mln. t krovinių.
2014 m. didžiausias kruizinis laineris – 317,30 m ilgio, 36,88 m pločio ir 8,3 m grimzlės – laivas su Maltos vėliava „Celebrity Eclipse”.
2014 m. laivas „Abou Karim IV” išgabeno ypatingą krovinį – 1080 gyvų mėsinių galvijų.Tai yra pirmą kartą ne tik Klaipėdos uosto, bet ir rytinės Baltijos šalių uostų istorijoje išgabentas ypatingas krovinys – gyvų galvijų partija.
2017 m. Didžiausias  tanklaivis – 285,41 m ilgio, 50 m pločio laivas „Ridgebury Captain Drogin”.
2018 m. ilgiausias, plačiausias ir didžiausios talpos konteinervežis (ilgis 400 m., plotis 59 m., 19462 TEU talpos).
2020 m. Didžiausios talpos sausakrūvis – 299,7 m ilgio, 20 m pločio, DWT 206 391 tonų – laivas „FPMC B LUCK”.
2020 m. Klaipėdos uoste pasiektas didžiausia krovinių metų apyvarta – 47,74 mln. t. krovinių.

Baltijos šalių uostai

Klaipėdos jūrų uostas

Rytinėje Baltijos jūros pakrantėje yra keli konkuruojatys uostai: Talinas, Ryga, Ventspilis, Klaipėda. Aiškus keleivinių įvažiuojamųjų laivų krovinių ir krovinių konteineriuose lyderis yra Klaipėdos uostas. Didžiąją dalį krovinių sudaro nafta ir jos produktai. Nors jos dėl mažėjančios naftos paklausos pasaulyje kiekiai mažėja, bet vis tiek nafta sudaro apie trečdalį krovinių.
Talino uosto didžiausią krovinių dalį sudaro naftos produktai. Dėl uosto gylio (18 metrų) jame gali apsilankyti visi laivai, praplaukę Danų sąsiaurius, nors šiuo metu krovos rodikliai krinta dėl augančio Rusijos Ust Lugos uosto veiklos. Latvijos Rygos ir Ventspilio uostai perkrauna vis daugiau anglies, nes Rusijos anglies pardavėjams patogiau šį krovinį gabenti per artimiausius uostus, kurių terminalai pritaikyti akmens anglims perkrauti. Be to, Liepojoje veikianti metalurgijos bendrovė „Liepajas Metalurgs“, vienintelė Baltijos šalyse lydanti plieną įmonė, sunaudoja labai daug akmens anglies, kurią importuoja per Ventspilio ir Rygos uostus. Ventspilio uostas perkrauna daugiausia naftos produktų, nes į jį nutiestas magistralinis naftos produktų vamzdynas.


Uosto krova

Klaipėdos jūrų uostas

Krovos darbų apimtys uoste kasmet didėja. Uosto ir Lietuvos transporto kompleksas sėkmingai prisitaiko prie nuolat kintančių rinkos sąlygų, sugeba laimėti konkurencinę kovą prieš kaimyninius Baltijos šalių uostus. Krovos darbų gausėjimą nemaža dalimi lėmė uosto gilinimo darbai. Uosto krovinių apyvartą sudaro: trąšos, naftos produktai, ro–ro kroviniai, konteineriai, žemės ūkio produktai, statybinės medžiagos, metalas ir jo laužas, mediena.


AB „Klaipėdos Nafta” naftos krovinių terminalas

Klaipėdos jūrų uostas

AB „Klaipėdos nafta“ naftos krovinių terminalas yra vienas iš svarbiausių Baltijos šalių naftos krovinių tranzito paslaugų rinkoje. Terminalo paskirtis – perpilti naftos produktus iš geležinkelio cisternų į laivus, priimti iš laivų naftos produktais užterštą vandenį, laikinai saugoti naftos produktus. Taip pat šis terminalas gali aprūpinti Lietuvą importuojamais naftos produktais, kurie į Klaipėdą atplukdomi laivais.


Uosto vartai

Klaipėdos jūrų uostas

Visi laivai į Klaipėdos uostą ir iš jo plaukia per vadinamuosius uosto vartus. Vesti laivą pro uosto vartus, farvaterio linija ir prišvartuoti jį uosto krantinėje – sudėtinga, todėl jį pasitinka uosto locmanas ir padeda laivo kapitonui atlikti šį darbą.

Klaipėdos uostą jūrų laivybos linijos, kuriomis nuolat kursuoja keleiviniai ir kroviniai laivai, jungia su dešimties Europos valstybių uostais.

Uosto vartai

Birių krovinių terminalas

Klaipėdos jūrų uostas

AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) yra didžiausia krovos kompanija, užimanti daugiau kaip trečdalį uosto paslaugų rinkos. Prie rekonstruotų ir atnaujintų krantinių įrengtos inžinerinės komunikacijos, išilgai krantinės eina geležinkelio bėgiai, įrengta vagonų paskirstymo stotis, sunkvežimių stovėjimo aikštelės. Čia yra birių, skystų trąšų, grūdų terminalas, kur moderniomis technologijomis pakraunami ir iškraunami laivai.


Senoji Smiltynės perkėla – keleivių terminalas

Klaipėdos jūrų uostas

„Smiltynės perkėla“ – tai transporto įmonė, garantuojanti susisiekimą tarp dviejų Lietuvos krantų per Kuršių marias. Augant pramonei sparčiai plėtėsi turizmas ir Kuršių nerijoje ėmė steigtis naujos poilsio bazės. Tai skatino krovinių ir keleivių kėlimą per Kuršių marias. Senoji Smiltynės perkėla kelia tik keleivius ir dviratininkus. Šiuo metu kursuoja du keltai „Nida“ ir „Kintai“.

Iš Danės upės žiočių išplaukiantis keleivinis keltas

Kruizinių ir karo laivų krantinė

Klaipėdos jūrų uostas

Klaipėdos piliavietės teritorijoje 2003 m. atidarytas kruizinių keleivinių laivų terminalas, todėl Lietuva įgijo galimybę priimti užsienio keleivius ir turistus, atplaukusius kruiziniais laivais ir jachtomis. Oficialus kruizinių laivų sezonas Klaipėdos uoste prasideda balandžio pradžioje ir tęsiasi iki rugsėjo vidurio. Nuo 2003 m. kruizinių laivų krantinėje sparčiai augo atplaukusių laivų ir keleivių skaičius. Pelningiausi buvo 2007 metai, tuomet Klaipėdą aplankė 65 kruiziniai laivai ir rekordinis skaičius turistų. Nuo 2020 metų dėl COVID-19 pandemijos kruizinių laivų turizmas pasaulyje beveik sustojo. Todėl 2021 metais į Klaipėdą atvyko tik 2 kruiziniai laivai.

Jungtinės Karalystės kompanijos kruizinis laivas „Island Sky“

Naujoji Smiltynės perkėla – transporto ir keleivių terminalas

Klaipėdos jūrų uostas

Dėl padidėjusio turistų skaičiaus 1986 m. atidaryta naujoji „Smiltynės perkėla“, kurioje didžiausią srautą sudaro poilsiautojai, atvykstantys ne tik iš Lietuvos, bet ir įvairių užsienio šalių aplankyti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos Kuršių nerijos. Šiuo metu plaukiojantys keltai: „Baltija“, „Neringa“, „Žalgiris“.

Naujosios „Smiltynės perkėlos“ keltas persikėlė per Klaipėdos sąsiaurį