Skip to main content

Europos Sąjungos įkūrimo istorija

Europos Sąjungos ir visos Europos vieningumo link žengta 1950 m. gegužės 9 d., kai Prancūzijos politikas Robertas Šumanas pristatė parengtą planą (Šumano deklaraciją) – sukurti bendrą Europos anglių ir plieno rinką. Šiuo planu buvo pasiūlyta suvienyti visą Prancūzijos ir Vokietijos (Vokietijos Federacinės Respublikos) anglių ir plieno pramonę, kuri būtų pavaldi bendrai vadovybei.

Robertas Šumanas (1886–1963), liuksemburgietis, Prancūzijos užsienio reikalų ministras, ES pradininkas.

1951 m. balandžio 15 d. Paryžiuje šešios Europos valstybės (Prancūzija, Vokietijos Federacinė Respublika, Italija, Belgija, Olandija ir Liuksemburgas) pasirašė Europos anglių ir plieno bendrijos sutartį.

Oficiali Europos anglių ir plieno bendrijos vėliava. Auksinės žvaigždės simbolizuoja šešias bendrijos nares, horizontali mėlyna juosta simbolizuoja plieną, juoda – anglis.

1957 m. kovo 23 d. Romoje šešios Europos anglių ir plieno bendrijos valstybės pasirašė dar dvi sutartis, kuriomis įsteigtos Europos Ekonominė Bendrija (EEB) ir Europos Atominės Energetikos Bendrija (Euroatomas). Šių sutarčių pagrindinis tikslas – bendra rinka, kurią turėjo įgyvendinti Keturios laisvės (laisvas prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimas).

1967 m. įsteigtos visų trijų bendrijų bendros valdymo institucijos – bendra Taryba ir bendra Komisija. Nuo tada šios trys bendrijos imtos traktuoti kaip viena – Europos Bendrija. Šalys panaikino muitus prekėms, kurias įsiveždavo viena iš kitos. Tarpvalstybinė prekyba tapo laisva. Kitų šalių importui imti taikyti bendri muitų tarifai. Prekyba tarp šio šešetuko ir su likusiu pasauliu sparčiai išaugo. Kitų kliūčių laipsniškas naikinimas leido taip pat laisviau judėti žmonėms, paslaugoms ir kapitalui iš vienos šalies į kitą.

Mastrichto mieste, Nyderlanduose, 1992 m. pasirašyta ir 1993 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Mastrichto sutartis, kuria Europos Bendrijų pagrindu buvo įsteigta Europos Sąjunga. ES sutartis papildė EB sutartį teisingumo ir vidaus reikalų, taip pat užsienio politikos ir saugumo reikalų klausimais. Taip išryškėjo trys ES ramsčiai:
Pirmasis – trys Europos Bendrijos;
Antrasis – bendra užsienio ir saugumo politika;
Trečiasis – bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse.

ES buvo vaizduojama kaip tam tikra šventykla, kurios kolonas sudaro trys ramsčiai. Kolonos stovi ant pagrindo – ES veiklą apibrėžiančių sutarčių. Vainikuoja šį pastatą stogas – pagrindiniai tikslai, principai ir institucinė sandara.