Atominė energetika
Branduolinė energetika – ilgalaikė, produktyvi ir sąlygiškai nebrangi energijos rūšis. Palyginti su iškastiniu kuru, urano sunaudojama labai mažai, todėl pagal energetinę vertę jo ištekliai žymiai didesni, o gabenimas – pigesnis ir lengvesnis. Branduolinė energetika plėtojama 33 pasaulio šalyse, jose pagaminama apie 14 % visos energijos. Šią energijos rūšį plėtoja šalys, kurios neturi pakankamai iškastinio kuro arba sunaudoja daug energijos. Per 2011 m. žemės drebėjimo sukeltą cunamį Japonijoje įvyko avarija Fukušimos AE. Po šios technogeninės avarijos planus atsisakyti branduolinės energetikos išreiškė Vokietija, Šveicarija, Japonija, tačiau branduolinę energetiką toliau naudoja ir plečia Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Suomija, Švedija, JAV, Kinija ir kitos valstybės. Privalumai: mažos kuro sąnaudos, patogu transportuoti, pigesnė nei šiluminėse elektrinėse pagaminama energija, mažos eksploatavimo išlaidos. Trūkumai: nėra visiškai saugios, o avarijos gali turėti katastrofiškų padarinių, didelės pradinės investicijos, problemiškas radioaktyvių atliekų transportavimas ir ilgalaikis saugojimas.
Iki 2010 m. Lietuva buvo branduolinė valstybė ir pirmavo pasaulyje pagal atominėje elektrinėje pagaminamą energiją (82 %). Stojant į Europos Sąjungą buvo susiderėta, kad Lietuva sustabdo reaktorių veiklą ir uždaro Ignalinos atominę elektrinę. Tada Lietuva 90 % energijos pagamindavo šiluminėse elektrinėse, kas didino priklausomybę nuo importuojamų žaliavų. Ši nepriklausomybė dabar mažėja, nes 51 % elektros energijos gaunama iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Belgija neturi iškastinio kuro, bet iš importuojamų žaliavų šiluminėse elektrinėse pagaminama 36 % energijos. Norint sumažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro, plėtojama branduolinė energetika. Atominėse elektrinėse pagaminama 39 % energijos.
Prancūzija neturi pakankamai iškastinio kuro, tačiau turimi urano ištekliai leido sukurti branduolinę energetiką. Dabar didesnę dalį urano atsiveža ir branduolinėse jėgainėse pagamina 67 % šalies energijos poreikio. Šalis pirmauja pasaulyje pagal pagaminamos branduolinės energijos kiekį.
Šveicarija neturi iškastinio kuro, o nuotolis nuo jūrų kelių sunkina jų atsivežimą, todėl pagrindiniai energetikos sektoriai yra branduolinė energetika ir hidroenergija. Atitinkamai jose pagaminama 35 % ir 59 % energijos.
Anksčiau Slovakijoje branduolinėse jėgainėse buvo pagaminama 54 % energijos. Dabar branduolinėse jėgainėse pagaminamos elektros kiekis sumažėjo iki 22 %. Po tiek pat elektros energijos pagaminama šiluminėse elektrinėse ir iš atsinaujinančių šaltinių. Dar trūkstamą elektros energijos dalį Slovakija importuoja iš kaimyninių šalių.
Nors Ukraina turi iškastinio kuro, jų kiekiai nėra tokie dideli, o energijos sunaudojama daug. Todėl šalia šiluminės energetikos, kuri pagamina 38 % energijos, plėtojama branduolinė energetika. Pastarajai tenka 54 % pagamintos energijos kiekio.