Sąvokos

Darbo migracija – migracija, kurios pagrindinis tikslas – susirasti darbą ir užsidirbti daugiau pinigų.

Diaspora – svetur gyvenanti tautos grupė.

Emigracija – žmonių išvykimas.

Emigrantas – iš šalies visam laikui išvykęs žmogus.

Imigracija – žmonių iš kitų šalių atvykimas nuolat gyventi.

Imigrantas – iš kitų šalių nuolat gyventi atvykęs žmogus.

Laikinoji migracija – gyventojų kėlimasis į naują gyvenimo vietą turint tikslą ten dirbti arba mokytis.

Metropolija – valstybė, turinti užjūrio teritorijų.

Nuolatinė migracija – gyventojų kėlimasis vis į kitą naują gyvenimo vietą.

Pabėgėlis – asmuo, palikęs savo gyvenamąją vietą dėl karo, etninio ar religinio persekiojimo, skurdo grėsmės ar gamtinės stichinės nelaimės.

Reemigracija – žmonių grįžimas iš emigracijos.

Repatriacija – piliečių grįžimas į tėvynę (tremtinių, belaisvių, išeivių).

Savanoriška migracija – migracija, kai žmonės savo noru keliasi į kitą vietą.

Sezoninė migracija – žmonių vykimas į kitą vietovę arba net į kitą šalį keliems mėnesiams ar savaitėms atlikti sezoninių darbų.

Švytuoklinė migracija – kasdienis važinėjimas (išskyrus poilsio dienas) į kitą gyvenvietę dirbti arba mokytis.

Tarpvalstybinė migracija – gyventojų kėlimasis iš vienos valstybės į kitą.

Vidinė migracija – gyventojų kėlimasis gyventi į kitą savo šalies gyvenvietę.