Migracijos pagal priežastis

Savanoriška migracija

Savanoriška migracija laikoma tokia, kai žmonės savo noru keliasi į kitą vietą, ieškodami geresnių gyvenimo sąlygų, palankesnio darbo, asmeninio gyvenimo tikslais:

• ieškoma tinkamesnio, geriau apmokamo darbo;
• noras įgyti aukštesnį išsilavinimą;
• gyventi palankesnio klimato sąlygomis;
• turėti didesnį paslaugų pasirinkimą: pramogų, laisvalaikio, švietimo, sveikatos apsaugos;
• mokėti mažesnius mokesčius;
• gyventi geriau sutvarkytoje aplinkoje;
• sukurti šeimą.

Priverstinė migracija

Priverstinė migracija laikoma tokia, kai žmonės dėl socialinių ar ekonominių priežasčių, gamtos nelaimių neturi kito pasirinkimo, kaip tik palikti savo gyvenamąją vietą:

• politinis ir religinis persekiojimas;
• rasinė ir tautinė diskriminacija;
• gamtos nelaimės: potvyniai, uraganai, žemės drebėjimai, ugnikalnių išsiveržimai, sausros;
• nuolatinis maisto trūkumas ir badas;
• priverstinis gyventojų iškeldinimas kitur;
• karai, ginkluoti konfliktai.

Dėl priverstinės migracijos 2020 m. apie 26 mln. žmonių tapo pabėgėliais.

Pabėgėliai