Lietuvos gyventojų migracija

Emigracija per visą Nepriklausomybės laikotarpį labai išaugo. Nuo 1990 m. pagal oficialius duomenis iš Lietuvos emigravo apie 700 tūkst. žmonių.
1990–2018 m. migracijos balansas buvo neigiamas, tačiau pastaraisiais metais įvyko lūžis: smarkiai išaugo imigrantų skaičiaus, emigracija mažėja jau kelerius metus iš eilės, tad migracijos balansas (emigracija) 2018 m. priartėjo prie nulio, o 2019 m. perlipo į teigiamą pusę.

Gyventojų apklausos rodo, kad, susiklosčius palankioms sąlygoms, iš Lietuvos norėtų išvykti apie 25 % gyventojų (daugiausia jaunesni nei 35 m.). Emigracijos problema aktuali ne tik Lietuvai, bet ir daugeliui Vidurio ir Rytų Europos šalių. Per 20 metų dėl emigracijos Lietuva neteko apie 15 % gyventojų, todėl lietuviai vadinami „labiausiai linkusia migruoti tauta”.

Svarbiausios emigracijos priežastys yra socialinės ir ekonominės, t. y. palyginti mažas darbo užmokestis, aukštas nedarbo lygis, bloga ekonominė situacija Lietuvoje. Daugiausia iš Lietuvos emigruoja darbo ieškantys iniciatyvūs žmonės. Ilgalaikiai bedarbiai sudaro apie 70–85 % emigrantų. Galima daryti prielaidą, jog Lietuvoje vyksta „protų nutekėjimas“, nes daugelis emigrantų (75 %) yra kvalifikuoti asmenys, turintys specialųjį vidurinį arba aukštąjį išsilavinimą. Šiuolaikinis emigrantas dažniausiai (47 %) nėra susituokęs, o jo sprendimą emigruoti daugeliu atvejų nulemia ekonominiai motyvai (58 %).

Paskutinį dešimtmetį daugiausia Lietuvos gyventojų emigravo į kelias Vakarų Europos valstybes, kuriose ir toliau gausėjo lietuvių bendruomenės. Išsiskiria Jungtinė Karalystė, kurioje oficialiais duomenimis šiuo metu gyvena apie 210 tūkst. lietuvių, Airijoje – 37 tūkst., Ispanijoje – 27 tūkst., Vokietijoje – 56 tūkst., Norvegijoje – 45 tūkst. Nemažai vykstančiųjų ir į JAV, Nyderlandus, Daniją bei Švediją.

Beveik 30 metų trunkanti masinė Lietuvos gyventojų migracija sukėlė gausybę demografinių, socialinių ir ekonominių problemų. Mažėjant gimstamumui, jau stinga tam tikrų sričių specialistų bei kitos darbo jėgos, kurią mėginama kompensuoti skatinant imigraciją. Dėl emigracijos sparčiau vyksta gyventojų senėjimas.

Nepaisant emigracijos keliamų problemų, dėl šio reiškinio Lietuvoje mažėja nedarbas ir nusikalstamumas, kasmet iš užsienio pervedama maždaug 1 mlrd. eurų, tai sudaro maždaug 2 % Lietuvos bendrojo vidaus produkto.
Dėl sparčios emigracijos apie mūsų šalį ir kultūrą sužino vis daugiau žmonių. Per pastaruosius kelis dešimtmečius iš esmės pasikeitė lietuvių paplitimo žemėlapis. Užsienio reikalų ministerijos ir Migracijos departamento duomenimis, apie 463 tūkst. lietuvių gyvena užsienyje. Daugiausia Jungtinėje Karalystėje (44 %), Norvegijoje (10 %), Vokietijoje (12 %) ir Airijoje (8 %).

Daugelyje pasaulio šalių gyvenantys lietuviai yra susibūrę į bendruomenes. Šiuo metu Pasaulio lietuvių bendruomenė jungia 47 pasaulio šalyse veikiančias lietuvių bendruomenes. Daug lietuvių stengiasi puoselėti lietuvių kalbą, išsaugoti savo tautiškumą. Šiuo metu 32 pasaulio šalyse veikia 177 lietuvių švietimo įstaigos (7 bendrojo lavinimo mokyklos, 170 lituanistinių mokyklų, vaikų darželių, lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvų, kursų, jų skaičius auga.

Vyriausybė kuria programas ne tik emigracijos mastams mažinti, bet ir reemigracijai vykdyti, siekdama susigrąžinti kvalifikuotus darbuotojus, jaunimą.