Karstas – procesas, kurio metu paviršinis ir požeminis vanduo susiliečia su lengvai vandenyje tirpstančiomis uolienomis (dažniausiai klintimis, dolomitais, gipsu). Ištirpus negiliai slūgsančioms uolienoms, per ilgą laiką susidaro karstinis reljefas. Karstinis procesas dažnesnis drėgno klimato srityse. Pro tirpias uolienas besisunkiantis gruntinis ir lietaus vanduo pavirsta silpnu angliarūgštės tirpalu, nes iš oro ir dirvožemio absorbuoja anglies dvideginį. Susidariusi rūgštis tirpdo minkštas karbonatines uolienas. Karstinio reljefo sritys apima 10 % Žemės paviršiaus. Jose gyvena 25 % mūsų planetos žmonių, naudojančių karsto regionų požeminį vandenį.
Smegduobė
Smegduobė – duobė, susidariusi, kai požeminis vanduo ištirpdo tirpias uolienas (gipsą, klintį, dolomitą, kreidą ar akmens druską) ir susidaro tuštuma, į kurią pamažu arba staigiai įgriūva virš jos buvę sluoksniai.
Ponoras
Ponoras – karstinėse uolienose atsiradęs gilus plyšys, pro kurį įteka paviršinis vanduo (prasmenga) ir toliau srūva požemiu.
Poljė
Poljė – karstinio reljefo pažemėjimas, jo skersmuo gali būti iki kelių ar keliolikos kilometrų. Poljės dugnas lygus arba terasuotas, šlaitai statūs. Susidaro plečiantis arba susijungus dolinoms. Kartais poljės dugnu teka upė arba jos dubuma būna virtusi ežeru.
Dolina
Dolina – karstinio reljefo uždaras žemės paviršiaus pažemėjimas (įgriuva), susidaręs plečiantis karėms arba įgriuvus į požeminę karstinę ertmę uolienų skliautui. Dolinos plotis gali siekti nuo kelių dešimčių metrų iki kelių kilometrų, gylis – net iki 300 metrų.
Karės
Lygiagrečios arba šakotos, neaukštomis keteromis atskirtos žemės paviršiaus vagelės, daubos, kurias tirpiose ir plyšiuotose uolienose išgraužė ir ištirpino paviršinis vanduo, turintis CO₂.
Stalaktitas
Stalaktitas – mineralinis varveklis, nukaręs nuo lubų karstiniame urve. Susidaro iš požeminio vandens ir auga iš viršaus į apačią. Nuo lubų vandens lašai garuodami netenka dalies CO₂, o kalcio karbonato nuosėdos nusėda ir sukimba su lubų uoliena. Ties kiekviena lašėjimo vieta, procesui kartojantis, po truputį auga ir žemyn nutįsta varveklis.
Stalagmitas
Stalagmitas – stulpo, kūgio ar kitokios formos kyšulys karstinio urvo dugne. Susidaro mineralizuotam vandeniui nuolat lašant nuo lubų ir ant dugno besikaupiant nuosėdoms, kurios kristalizuojasi ir, augdamos iš apačios į viršų, sudaro savitus karbonatinius stulpus.
Stalagnatas
Stalagnatas – kolona, kuri susidaro susijungus stalaktitui ir stalagmitui.
Karės
Karės – lygiagrečios arba šakotos, neaukštomis keteromis atskirtos žemės paviršiaus vagelės, daubos, kurias tirpiose ir plyšiuotose uolienose išgraužė ir ištirpino paviršinis vanduo, turintis CO₂.
