Karstas Europoje

Burenas – unikalus karstinis kraštovaizdis Airijos vakaruose. Tai 300 km² kalkakmenio laukas, išvagotas nuo kelių iki kelių šimtų metrų ilgio griovomis (karėmis). Augalija labai skurdi, daugiausia jos auga tik plyšiuose
susikaupusiame dirvožemyje.

Ankstesnė nuotrauka Kita nuotrauka

Anglijoje, Šiaurės Jorkšyre, galima pamatyti įspūdingą Gaping Gil ponorą. Tai 92 m gylio ertmė, į kurią įteka Felbeko upė, suformuojanti aukščiausią nenutrūkstamą krioklį Britų salose.

Ispanijoje esantys Pikos de Europe kalnai yra sudaryti iš klintinių uolienų, tad čia gausu olų ir urvų. Šie urvai žinomi kaip vieni giliausių pasaulyje, pvz., Torca del Cerro siekia 1589 m, o Sima de la Cornisa 1507 m gylį.

Prancūzijoje, Centriniame Masyve, yra keletas klintinių lygumų, kuriose susiformavo karstinių reljefo formų – dolinų.

Klintiniuose pietryčių Prancūzijoje esančiuose Juros kalnuose driekiasi apie 60 km ilgio
karstinių urvų sistema – Dent de Crol. Čia galima aptikti vieną iš giliausių Europoje 658 m gylio olų.

Šveicarijos vakaruose esančioje Valorbo urvų sistemoje galima pamatyti senovinius stalaktitus, stalagmitus, taip pat vieną iš didžiausių Europoje 8 m aukščio stalagmitą, kuris vis dar tebėra „aktyvus“. Taip pat čia galima rasti visą nedidelių požeminių vandens baseinų sistemą, kurios ašis pro Valorbo urvus pratekanti požeminė Orbe upė.

Šveicarijos centrinėje dalyje esanti Hiolocho urvų sistema yra antroji pagal ilgį Europoje, ilgis siekia net 200 km ir atsilieka tik nuo Vakarų Ukrainoje esančio Optimističnajos urvų sistemos.

Vokietijos priešalpėse esanti karstinė Mėlynoji ola išsiskiria smaragdinės spalvos ir 42 m gylio ežerėliu.

Ledo milžinų pasaulis (vok. Eisriesenwelt) – ilgiausias pasaulyje ledo urvas, susiformavęs klintinėse uolienuose Austrijos Alpėse. Urvą, kurio ilgis siekia 42 km, suformavo Zalcacho upė, žiemos metu pro plyšius tekantis vanduo užšąla ir susidaro ledo varvekliai.

Ankstesnė nuotrauka Kita nuotrauka

Čekijoje, Moravijos regione, karstinis reljefas sudaro apie 92 km², čia susiformavę apie 1100 olų ir tarpeklių. Žymiausia 138 m gylio Macochos ola–tarpeklis.

Lenkijos pietų aukštumose ir Tatrų kalnuose gausu karstinių olų. Švento Kryžiaus kalnuose susiformavusi 240 m ilgio ir 9,5 m aukščio ola dažnai vadinama gražiausia ola Lenkijoje. Čia galima pamatyti daug stalaktitų ir stalagmitų. Tatrų kalnuose yra ilgiausias ir giliausias Lenkijoje urvas – Didysis snieguotas urvas, kurio ilgis siekia 23,6 km, gylis – 824 m.

Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas Vengrijos ir Slovakijos pasienyje esantis Agteleko karstinis regionas garsėja didžiausiu stalaktitų ir stalagmitų urvu Europoje. 26 km ilgio Baradlos urvas 8 km tęsiasi Slovakijoje, kur vadinamas Domicos urvu.

Ankstesnė nuotrauka Kita nuotrauka

Vakarų Ukrainoje esančios ilgiausios Europoje Optimističnajos urvų sistemos ilgis siekia net 230 km. Urvų sistema susiformavo susijungus ištirpusioms gipso ertmėms.

Italijos ir Slovėnijos pasienyje esanti Kraso plynaukštė (vok. Karst), sudaryta iš klintinių uolienų. Tirpios uolienos suformavo labai įvairų karstinį kraštovaizdį, kuris laikomas klasikiniu karstiniu kraštovaizdžiu su poljė, panyrančiomis ir išnyrančiomis upėmis, smegduobėmis, karėmis ir karstiniais urvais. Seniausia turistų lankoma ola laikoma Vilenicos ola, kurią turistai lanko nuo 1633 m. Šiame regione yra ir didžiausia turistų lankoma ola pasaulyje. Didžioji ola yra 107 m aukščio, 65 m pločio ir 130 m ilgio. 1995 m. ji įtraukta į Gineso rekordų knygą kaip didžiausia turistinė karstinė ola.

Pietvakarių Slovėnijoje esanti Postojnos urvų sistema yra antroji pagal ilgį šalyje (po Migoveco urvų sistemos), ilgis siekia 20,5 km. Ši urvų sistema yra vienas populiariausių turistinių objektų Slovėnijoje. Turizmui pritaikyta 5,3 km teritorija – tai ilgiausias pasaulyje viešam lankymui pritaikytas urvas, kurį suformavo Pivkos upė. Urve įrengta koncertų salė, joje telpa 10 000 klausytojų.

Ankstesnė nuotrauka Kita nuotrauka

Kroatijoje, Velebito kalnuose, yra keletas urvų, kurie laikomi giliausiais pietryčių Europoje. Lukina jama ola yra 1421 metrų gylio, o 1026 metrų gylio Velebita oloje yra net 513 metrų gylio vertikali gelmė.

Plitvicų nacionalinio parko, esančio Kroatijoje, kraštovaizdį suformavo karstiniai reiškiniai. Paviršinis vanduo lengvai ardė dolomitines ir klintines uolienas, tad susiformavo unikalus kaskadinių ežerų, jungiamų kriokliais,
kraštovaizdis. Šiame nacionaliniame parke gausu olų, poljų, dolinų ir kitų karstinio reljefo formų.

Livanisko laukas – tai didžiausia poljė pasaulyje, esanti Bosnijoje ir Hercogovinoje, netoli Kroatijos sienos. Poljės plotas apima 458 km², čia gyvena per 15 000 gyventojų. Šiame karstiniame lauke gausu įvairių karstinių reljefo formų: dolinų, karių, ponorų.

Bulgarijos Rodopų kalnuose esanti Trigrado upė išgremžė 110 metrų ilgio, 40 metrų pločio ir 35 metrų aukščio olą – Velnio gerklės olą.

Italijos Apulijos regione esančiame Mursijos plokščiakalnyje gausu dolinų bei karstinių urvų. Garsiausia – Kastelanos grota, į kurią galima patekti per 60 m gylio šulinį, olas jungia 3,5 km ilgio urvų sistema.