Karstas Lietuvoje
Lietuvos karstiniai reiškiniai vyksta Šiaurės Lietuvoje Biržų ir Pasvalio rajonuose. Šiame regione prie pat žemės paviršiaus slūgso devono periodo dolomito storymė, kurioje yra lengvai vandenyje tirpstančių gipso sluoksnių.
Lietuvos karstinis rajonas nėra didelis, bet čia suskaičiuojama apie 9000 smegduobių. Ripeikių ir Karajimiškių kaimų apylinkėse esama iki 200 smegduobių viename km².
Kadangi šiuose rajonuose gipso sluoksniai yra arti žemės paviršiaus, juos lengvai veikia paviršinis (lietaus ir sniego tirpsmo) vanduo. Pro plyšius prasisunkęs vanduo tirpina gipsą. Ilgainiui susiformuoja požeminių ertmių, virš kurių esantys birių uolienų sluoksniai gali įgriūti, taip paviršiuje atsiveria smegduobė.
Daugumos smegduobių skersmuo siekia 10–20 m, gylis – 5 m. Daugelyje smegduobių nuobiroms užkimšus požeminius plyšius ima kauptis vanduo, taip susidaro apvalūs, nedideli, bet gilūs ežerėliai.
Žalsvasis šaltinis – giliausias urvas Lietuvoje, gylis siekia 20 metrų. Iš Lėvens upės šlaite susiformavusios smegduobės veržiasi šaltinis. Šio šaltinio vanduo labai skaidrus, bet teka su žalsvo atspalvio nuosėdomis, todėl įgauna žalsvą atspalvį.
Jaronio duobė – Biržų rajone esanti smegduobė, susidariusi prieš daugiau kaip 60 metų. Įkritusioms uolienoms užkimšus požeminius latakus, duobėje kaupiasi kritulių vanduo. Šiuo metu čia telkšo ežerėlis.
Smardonės šaltinis – karstinės kilmės versmė, susidariusi įgriuvus smegduobei. Šaltinio vanduo kartokas gerti, turi silpną sieros vandenilio dujų, papuvusio kiaušinio kvapą. Atidarius Likėnų gydyklas, iš pradžių vanduo mineralinio vandens vonioms buvo semiamas iš šio šaltinio.
Kirkilų ežerynas susiformavo susijungus kelioms dešimtims smegduobių. Kadangi smegduobės yra įsmukusios žemiau gruntinio vandens lygio, todėl virto smulkiais ežerėliais. Didžiausiais Kirkilų ežeryne – Ilgasis ežerėlis, jis apima 3,9 ha plotą ir jungia 30 karstinių įgriuvų.
Lapės ola – 10 m gylio ir 17 m skersmens smegduobė, pavadinimą gavusi nuo joje urvus išsiraususių lapių. Ši smegduobė įdomi tuo, kad joje galima pamatyti suvirtusių dolomitinių luitų.
Geologų duobė – smegduobė, įgriuvusi 2003 m. netoli garsiosios Karvės olos.
Karvės ola – giliausia ir labiausiai ištirta smegduobė, esanti netoli Karajimiškių kaimo Biržų rajone. 12,6 m gylio smegduobės dugne yra atvira ertmė su trimis atsišakojimais. Smegduobės šonuose galima pamatyti devono laikotarpio uolienas: gipsą, mergelį, dolomitą.
