Saugomos teritorijos Lietuvoje

Jose saugomi unikalūs arba tipiški gamtinio ir/ar kultūrinio kraštovaizdžio kompleksai bei objektai ir biologinė įvairovė. Tai griežčiausiai saugomos teritorijos, ūkinė veikla juose draudžiama

Tai teritorijos, kuriose sujungiamos išsaugomosios, apsaugomosios, rekreacinės ir ūkinės zonos pagal bendrą apsaugos, tvarkymo ir naudojimo programą.

Tai išskirtinis sausumos ar vandens plotas, kuriame griežtai saugoma kraštovaizdžio visuma, atliekami moksliniai aplinkos tyrimai. Draudžiama bet kokia ūkinė veikla, nesusijusi su natūralios gamtos išsaugojimu ar atkūrimu.

Teritorija, kurioje saugomi kraštovaizdžio objektai, turintys ypatingą mokslinę, kultūrinę ar ūkinę vertę. Pagal tai, kas juose saugoma, jie gali būti skirstomi į geologinius, geomorfologinius, hidrografinius, pedologinius (dirvožemio), botaninius, zoologinius (ornitologinius, t. y. paukščių, ichtiologinius, t. y. žuvų, herpetologinius, t. y. varliagyvių ir roplių, entomologinius (vabzdžių), teriologinius (šikšnosparnių)), telmologinius (pelkių), talasologinius (jūrinės aplinkos), kraštovaizdžio.

Geologiniai, hidrogeologiniai, geomorfologiniai, hidrografiniai, botaniniai. Daugiausia yra valstybės saugomų gyvosios gamtos paveldo objektų (medžiai) ir negyvosios gamtos paminklų (akmenys, atodangos, šaltiniai, kopos, skardžiai, ozai ir kitos reljefo formos).

Teritorija, kurioje saugomas tam kraštui būdingas kraštovaizdis, savitos gyvenvietės, kultūros vertybės. Nacionaliniuose parkuose ribojama žmonių ūkinė veikla, ją stengiamasi derinti su gamtos apsauga.

Teritorija, kurioje saugomas tam regionui būdingas kraštovaizdis bei kultūros vertybės. Parke ribojama žmonių ūkinė veikla, ją stengiamasi derinti su gamtos apsauga.