Europos Sąjungos valdymo struktūra

Europos Vadovų Tarybą sudaro visų ES valstybių arba jų vyriausybių vadovai ir Europos Komisijos pirmininkas. Tarybai pirmininkauja Vadovų Tarybos pirmininkas, neoficialiai vadinamas „prezidentu“. Nuo 2012 m. šiose pareigose dirba Hermanas Van Rompuy. Europos Vadovų Tarybos pagrindinė funkcija: nustatyti bendrą ES politikos kryptį bei prioritetus ir nagrinėti sudėtingus arba opius klausimus, kurių negalima išspręsti žemesniu – tarpvyriausybinio bendradarbiavimo – lygmeniu. Europos Vadovų Tarybos būstinė įsikūrusi Briuselyje.

Į Europos Sąjungos Tarybos posėdžius renkasi visų ES šalių ministrai, kad priimtų teisės aktus ir koordinuotų politiką. Europos Sąjungos Tarybos nereikėtų painioti su Europos Vadovų Taryba.

Europos Sąjungos Tarybos veikla:

• priima ES teisės aktus;
• koordinuoja ES valstybių narių bendrąsias ekonomikos politikos kryptis;
• pasirašo ES ir kitų valstybių susitarimus;
• tvirtina metinį ES biudžetą;
• formuoja ES užsienio ir gynybos politiką;
• koordinuoja valstybių narių teismų ir policijos pajėgų bendradarbiavimą.

Nuolatinių narių nėra. Į kiekvieną Tarybos posėdį visos šalys siunčia ministrus, atsakingus už aptariamą politikos sritį.

Užsienio reikalų ministrų taryba turi nuolatinį pirmininką – ES vyriausiąjį užsienio reikalų ir saugumo politikos įgaliotinį. Nuo 2009 m. šias pareigas eina britė Katerina Ašton (Ashton).

Visiems kitiems Tarybos posėdžiams pirmininkauja ES rotacijos tvarka pirmininkaujančios šalies (pvz., 2013 m. II pusmetį Lietuvos) atitinkamos srities ministras.

ES Tarybos sprendimai paprastai priimami kvalifikuota balsų dauguma. Kuo valstybėje daugiau gyventojų, tuo daugiau ji turi balsų, bet iš esmės balsų skaičius apskaičiuojamas valstybių, kuriose mažiau gyventojų, naudai.
Balsuojant dėl opių klausimų, pavyzdžiui, dėl saugumo ir išorės reikalų bei mokesčių, Tarybos sprendimai turi būti priimami vienbalsiai. Tai reiškia, kad sprendimą vetuoti gali ir viena šalis.

Svarbiausi posėdžiai vyksta būstinėje Briuselyje, kiti – pirmininkaujančioje šalyje.

Kas penkerius metus ES rinkėjų tiesiogiai renkami Europos Parlamento nariai atstovauja savo šalių piliečiams. Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba – pagrindinės ES teisėkūros institucijos.

Europos Parlamentas atlieka tris svarbiausias funkcijas:

• svarsto Europos Sąjungos teisės aktus ir kartu su Europos Sąjungos Taryba juos priima;
• tikrina kitų ES institucijų darbą, visų pirma, Europos Komisijos, siekdamas užtikrinti, kad jos veiktų demokratiškai;
• svarsto ES biudžetą ir kartu su Europos Sąjungos Taryba jį priima.

Kiekvienos šalies Europos Parlamento narių skaičius maždaug proporcingas jos gyventojų skaičiui. Pagal Lisabonos sutartį nė viena šalis negali turėti mažiau nei 6 arba daugiau kaip 96 Europos Parlamento narius. Toks skirstymas turės įsigalioti nuo 2014 m. rinkimų.

Parlamento nariai į grupes skirstomi ne pagal pilietybę, o pagal partinę priklausomybę.

Europos Parlamentas dirba trijose vietose: Briuselyje (Belgija), Liuksemburge ir Strasbūre (Prancūzija). Liuksemburge yra Parlamento administracinės įstaigos (generalinis sekretoriatas). Viso Parlamento posėdžiai (plenarinės sesijos) vyksta Strasbūre ir Briuselyje. Komitetai taip pat posėdžiauja Briuselyje.

Europos Komisija – viena pagrindinių Europos Sąjungos institucijų. Ji atstovauja visos ES interesams ir juos gina. Ji rengia naujų ES teisės aktų pasiūlymus ir rūpinasi ES politikos įgyvendinimu bei ES lėšų panaudojimu.

Komisiją sudaro 28 Komisijos nariai, po vieną iš kiekvienos ES šalies. Kiekvienas Komisijos narys atsakingas už tam tikrą politikos sritį, kurią jam skiria Komisijos pirmininkas. Dabartinis Europos Komisijos Pirmininkas – José Manuelis Barroso, kurio antra kadencija prasidėjo 2010 m. vasarį.

Komisija yra atskaitinga Parlamentui, kuris vienintelis gali paleisti Komisiją.
Komisija atstovauja visos ES interesams ir juos gina. Ji prižiūri ir įgyvendina ES politiką tokiais būdais:

• siūlo naujus teisės aktus Parlamentui ir Tarybai;
• administruoja ES biudžetą ir skiria lėšas;
• kartu su Teisingumo Teismu užtikrina ES teisės įgyvendinimą;
• atstovauja ES tarptautiniu mastu, pavyzdžiui, derėdamasi dėl ES susitarimų su kitomis valstybėmis.

Komisija įsikūrusi Briuselyje ir Liuksemburge.

Audito Rūmai atlieka ES lėšų auditą. Jų užduotis – gerinti ES finansų valdymą ir pranešti, kaip naudojamos viešosios lėšos.

Siekdami užtikrinti, kad ES mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami kuo tikslingiau, Audito Rūmai turi teisę tikrinti bet kurį už ES lėšas atsakingą asmenį arba organizaciją. Audito Rūmų auditoriai dažnai atlieka tikrinimus vietoje. Audito Rūmų išvados įtraukiamos į ataskaitas, kurias jie teikia Komisijai ir ES šalių vyriausybėms.

Audito rūmai įsikūrę Liuksemburge.

Teisingumo Teismas aiškina ES teisę, kad užtikrintų jos vienodą taikymą visose ES šalyse. Be to, jis sprendžia ES šalių vyriausybių ir ES institucijų teisinius ginčus. Asmenys, įmonės arba organizacijos taip pat gali kreiptis į Teismą, jei mano, kad kuri nors ES institucija pažeidė jų teises.

Teisingumo Teismą sudaro po vieną teisėją iš kiekvienos ES šalies. Teismui padeda aštuoni generaliniai advokatai, kurių užduotis – teikti nuomones Teisme nagrinėjamose bylose. Jie tai turi daryti viešai ir nešališkai.
Teisingumo Teismas įsikūręs Liuksemburge.

Europos centrinis bankas

Europos centrinis bankas valdo bendrą ES valiutą eurą ir rūpinasi kainų stabilumu ES, taip pat yra atsakingas už ES ekonominės ir pinigų politikos formavimą bei vykdymą.

Bankas bendradarbiauja su visų ES šalių centriniais bankais. Kartu jie sudaro Europos centrinių bankų sistemą. Be to, jis vadovauja glaudžiam euro zonos – 18 ES šalių, kurios įsivedė eurą, – centrinių bankų bendradarbiavimui.

Europos centrinio banko būstinė įsikūrusi Frankfurte prie Maino (Vokietija).

Europos investicijų bankas

Europos investicijų bankas priklauso 28 ES valstybėms. Jis skolinasi pinigus kapitalo rinkose ir juos skolina už nedideles palūkanas ES ir kaimyninėse arba besivystančiose šalyse įgyvendinamiems projektams, kuriais siekiama gerinti infrastruktūrą, užtikrinti energijos tiekimą ar aplinkosaugos standartus.
Europos investicijų bankas remia projektus ES šalyse ir investuoja būsimosiose valstybėse narėse bei šalyse partnerėse.

Jis negauna pinigų iš ES biudžeto, o skolinasi juos kapitalo rinkose. Pinigai palankiomis sąlygomis skolinami projektams, kurie atitinka ES politikos tikslus. Bankas veikia nesiekdamas pelno ir skolina pinigus už palūkanas, beveik tokias pačias kaip jo paties skolinimosi išlaidos.

Europos investicijų banko būstinė Liuksemburge.

ES agentūras sudaro šios grupės:

• Reguliavimo agentūros ir įstaigos. Jos įkurtos geografinės decentralizacijos tikslu siekiant spręsti naujus teisinio, techninio ir mokslinio pobūdžio uždavinius.
• EURATOMO agentūros ir įstaigos. Koordinuoja valstybių narių mokslinių tyrimų, susijusių su branduolinės energijos naudojimu taikiems tikslams, programas; gilina šios srities veiklai būtinas žinias, plėtoja infrastruktūrą ir teikia finansavimą; užtikrina atominės energijos tiekimo pakankamumą ir saugą.
• Vykdomosios agentūros. Organizacijos, kurioms pavedamos vienos ar daugiau Bendrijos programų valdymo tam tikros užduotys.
• Finansų priežiūros institucijos. Tikslas – neleisti susidaryti rizikai, kuri pavojinga visos finansų sistemos stabilumui.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

Komitetą sudaro 344 nariai iš visos Europos ekonominių ir socialinių interesų grupių.

Tai konsultacinis susirinkimas, atstovaujantis Europos darbdaviams, darbuotojams bei kitoms suinteresuotoms grupėms ir teikiantis nuomones aukštesnėms institucijoms – Europos Tarybai, Komisijai ir Parlamentui.

Regionų komitetas

Regionų komitetas – patariamasis organas, kuris atstovauja ES vietos ir regionų valdžios institucijoms.
Jo uždavinys – reikšti vietos ir regionų požiūrį į ES teisės aktus.

Komitetą 2013 m. pradžioje sudarė 344 nariai iš visų 27 ES šalių.

Europos ombudsmenas tiria skundus prieš ES institucijas, agentūras ir kitas įstaigas.

Atsiliepia į ES piliečių, įmonių bei organizacijų skundus ir padeda nustatyti netinkamo administravimo atvejus.
Būstinė Strasbūre.