Skip to main content

Aukštumų ir lygumų upės

00:00
00:00

Kadangi Lietuva yra lygumų kraštas, tad ir upės priskiriamos lygumų upių tipui. Lygumų upių (Nevėžio, Mūšos) nuolydžiai nedideli, slėniai platūs. Upės teka lėtai, daro daug gražių vingių – meandrų. Žemumų upių krantai paprastai būna uždumblėję, užžėlę augalais. Tik Žemaičių ir Aukštaičių aukštumomis tekančių upių nuolydžiai didesni, vagose yra akmenų, pasitaiko nedidelių seklumų ir slenksčių (Bartuva, Širvinta, Dūkšta).

Saidė

00:00
00:00

Saidė – upelis Trakų rajone, Neries kairysis intakas. Nedidelis upelis surenka vandenis iš viso Trakų ežeryno ir Dzūkijos aukštumos šiaurės rytinių šlaitų. Todėl upelis sraunus, turi aukštumų upės požymių.

Saidė

Neris

00:00
00:00

Neries santakos vieta, kur Neris įteka į Nemuną, yra Lietuvos vidurio žemumoje. Paviršiaus nuolydis nedidelis, todėl Neries upė išplatėja, teka lėtai ir ramiai.

Nemuno ir Neries santaka

Nemunas

00:00
00:00

Nemunas išteka iš Baltijos aukštumų, vėliau praplatėja ir vidurupyje patenka į Vidurio Lietuvos žemumą. Čia nuolydis yra nedidelis, todėl upės tėkmė nėra srauni, o upės vaga, vingiuodama tarp moreninių gūbrių, suformuoja įspūdingas kilpas.

Nemuno kilpos

Šventoji

00:00
00:00

Šventajai artėjant prie Vidurio Lietuvos žemumos, vaga tiesėja, o jos nuolydis, priešingai, didėja. Upėje yra daug seklumų, salų, ypač ties Ukmerge. Gana didelį Šventosios vagos nuolydį žemupyje lėmė upės įsiliejimas į vėliau susidariusį Nemuno upyną.

Šventoji ties Ukmerge

Minija

00:00
00:00

Minija prasideda Žemaičių aukštumoje ir toliau patenka į Pajūrio žemumą. Vidurupyje jai būdingi lygumų upių požymiai: nedidelis nuolydis, lėta tėkmė, meandros. Minija vidurupyje turi aiškų slėnį, kuris išplatėja ir susilygina tik žemupyje.

Merkys

00:00
00:00

Merkys prasideda Ašmenos aukštumose, Lietuvoje patenka į smėlėtą lygumą ir ja teka iki pat žiočių. Žemupyje Merkys primena žemumų upę, kuriai būdinga lėta tėkmė, praplatėjęs slėnis, vingiuojanti vaga.

Merkys ties Merkine