Ledyno pakraštyje vyko intensyvūs akumuliacijos procesai. Šioje zonoje susiformavo sudėtingas ledyno dugninių ir pakraštinių darinių bei ledo tirpsmo vandenų suformuotas reljefas.
Ledyno pakraštinių darinių reljefą sudaro kalvagūbriai arba ištisos aukštumos, susiformavusios iš ledyno pakraštyje sustumtų ir suklostytų nuogulų. Aukštumose po sąnašų sluoksniu buvo palaidota nemažai ledo gabalų, kuriems vėliau ištirpus susidarė termokarstinės daubos. Galinės morenos gūbrius sudaro stambios nuolaužinės uolienos (žvyras, gargždas), eratiniai rieduliai.
Nuo ledyno pakraščio srūvantys ledo tirpsmo vandens srautai nešė žvirgždą, smėlį, molį ir sluoksnis po sluoksnio klostė šias nuogulas. Taip ilgainiui susidarė smėlingoji lyguma.
Akumuliacijos procesai
Ledyno atliekamas uolienų klostymas, reljefo formavimas.
Moreninės lygumos
Lyguma, sudaryta iš ledyno suklostytos dugninės morenos.
Drumlinas
Pailga aptakios formos kalva, sudaryta daugiausia iš dugninės morenos.
Ozas
Ilga, siaura ledyno viduje, vandens tirpsmo tėkmių vagose susiformavusi kalva, sudaryta daugiausia iš smėlio ir žvyro.
Eratinis riedulys
Ledyno atskeltas, nugludintas ir perneštas uolienos gabalas, kurio skermuo siekia daugiau kaip 20 cm.
Kalvagūbris
Palyginti neaukšta, iškili, ištįsusi (pailga) reljefo forma, sudaryta iš vora išsirikiavusių kalvų.
Aukštuma
Aukščiau gretimų plotų iškilęs Žemės paviršius, kurio absoliutinis aukštis yra nuo 200 m iki 500 m.
Termokarstinė dauba
Reljefo forma, susidariusi pasitraukus ledynui, kai atskilę ledo luitai yra užnešami sąnašomis, o ledui ištirpus po žeme susidaro oro ertmė ir žemė įgriūva.
Žvyras
Biri nuosėdinė uoliena sudaryta iš žvirgždo ir smėlio.
Gargždas
Suapvalinta nuosėdinė uoliena, kurią sudaro dalelės, kurių skersmuo yra nuo 6 iki 20 cm.
Žvirgždas
Nuosėdinė uoliena, kurią sudaro suapvalintos dalelės nuo 2 mm iki 6 cm.
Smėlis
Nuosėdinė uoliena, sudaryta iš nuotrupinių dalelių. Dalelių skersmuo svyruoja nuo 0,063 mm iki 2 mm.
Molis
Nuosėdinė uoliena sudaryta iš dalelių, kurių skersmuo mažesnis nei 0,002 mm.