Potvynių priežastys
Potvynis – kasmet tuo pačiu laiku pasikartojantis upės vandens lygio pakilimas, kurio metu vanduo užpildo ne tik vagą, bet ir užlieja salpą.
Potvyniai kelia pavojų daugiau nei 5 % Lietuvos teritorijos. Lietuvos upėse vyksta dažni pavasariniai potvyniai, kurie įprastai prasideda kovo mėnesį. Lietuvoje išskirtos 53 skirtingos upių atkarpos, kuriose yra galimybė formuotis su potvyniais susijusiems ekstremaliems reiškiniams. Didelių potvynių pasitaiko Nemuno deltoje, Neries, Nevėžio bei Minijos upėse.
Dažniausiai potvyniai kyla dėl tirpstančio sniego ir ledo kamščių (apie 70–75 % atvejų), intensyvių liūčių (apie 15 % atvejų). Kitos priežastys, tokios kaip vandens lygio Baltijos jūroje pakilimas, netvarkingų užtvankų eksploatavimas ir avarijos, sudaro dar 15 %.
Šiandien potvynių rizika padidėjo dėl urbanizacijos, žemės ūkio intensyvumo ir miškų kirtimo, nes visa tai riboja kraštovaizdžio gebėjimą sulaikyti potvynio vandenis
Gamtinės priežastys
Gausūs krituliai
Esant dideliam kritulių kiekiui, vanduo nespėja susigerti į žemę ir didelė dalis jo nuteka. Žemesnėse vietose susikaupęs vanduo sukelia potvynius
Vandeniui nelaidžios uolienos
Paviršiuje arba netoli paviršiaus esant vandeniui nelaidžioms uolienoms, vanduo nesusigeria ir laikosi paviršiuje kol išgaruoja arba susigeria į žemę.
Staigus sniego tirpsmas
Staigiai ištirpus sniegui žiemą arba pavasarį, susidaro didelė vandens masė, kuri nespėja susigerti, todėl, susikaupusi žemesnėse vietose, sukelia potvynius.
Antropogeninės priežastys
Ledų sangrūdos
Pavasarį prasidėjus ledonešiui, susidariusios ledų sangrūdos užkemša upes ir nebeleidžia tekėti vandeniui. Vanduo, verždamasis į pakrantes, sukelia didelius potvynius.
Ištryptos ganyklos
Ilgai gyvulius ganant vienoje vietoje, ganyklose sunaikinama augalija, o nuolatinis gyvulių trypimas suslegia viršutinį žemės sluoksnį. Į suslėgtą be augalijos paviršių nesusigeria vanduo, o nutekėjęs į žemesnes vietas sukelia potvynius.
Suarta dirva
Suarta dirva kurį laiką būna be augalijos, todėl padidėja vandens nuotėkis. Nutekantis vanduo ne tik eroduoja dirvą, bet, sutekėjęs į netoliese esančią upę, gali sukelti potvynius.
Asfaltuoti plotai
Asfaltuoti plotai neleidžia vandeniui susigerti, todėl visas iškritęs lietaus vanduo per kanalizacijos sistemas patenka į upes.
Miškų kirtimas
Iškirstų miškų vietose padidėja vandens nuotėkis. Didesnis nutekėjęs vandens kiekis šalia esančiose upėse gali sukelti potvynius.
Užtvankų avarijos
Įvykus užtvankos avarijai, staiga į žemesnes vietas išsilieja didelė vandens masė ir sukelia katastrofiškus potvynius.
