Baltijos šalių uostai

Rytinėje Baltijos jūros pakrantėje yra keli konkuruojatys uostai: Talinas, Ryga, Ventspilis, Klaipėda. Aiškus keleivinių įvažiuojamųjų laivų krovinių ir krovinių konteineriuose lyderis yra Klaipėdos uostas. Didžiąją dalį krovinių sudaro nafta ir jos produktai. Nors jos dėl mažėjančios naftos paklausos pasaulyje kiekiai mažėja, bet vis tiek nafta sudaro apie trečdalį krovinių.
Talino uosto didžiausią krovinių dalį sudaro naftos produktai. Dėl uosto gylio (18 metrų) jame gali apsilankyti visi laivai, praplaukę Danų sąsiaurius, nors šiuo metu krovos rodikliai krinta dėl augančio Rusijos Ust Lugos uosto veiklos. Latvijos Rygos ir Ventspilio uostai perkrauna vis daugiau anglies, nes Rusijos anglies pardavėjams patogiau šį krovinį gabenti per artimiausius uostus, kurių terminalai pritaikyti akmens anglims perkrauti. Be to, Liepojoje veikianti metalurgijos bendrovė „Liepajas Metalurgs“, vienintelė Baltijos šalyse lydanti plieną įmonė, sunaudoja labai daug akmens anglies, kurią importuoja per Ventspilio ir Rygos uostus. Ventspilio uostas perkrauna daugiausia naftos produktų, nes į jį nutiestas magistralinis naftos produktų vamzdynas.