Gyventojų skaičiaus kaita atskirose šalyse labai skiriasi. Sparčiausiai gyventojų daugėja ekonomiškai silpnose šalyse, o tai kelia aibę problemų ir dar labiau didina skurdą. Ekonomiškai stipriose šalyse gyventojų skaičius didėja labai lėtai, o kai kuriose šalyse žmonių netgi mažėja. Tokios tendencijos irgi kelia problemų. Gyventojų skaičiaus kaita priklauso nuo kelių demografinių rodiklių: gimstamumo, mirtingumo, vidutinės gyvenimo trukmės, migracijos.
Blog Archives
Natūralusis gyventojų prieaugis
Gyventojų skaičiaus kaita žemynuose
Per visą žmonijos istoriją pasaulio gyventojų skaičiaus augimas XX a. buvo pats didžiausias. Skirtinguose regionuose gyventojų augimas yra nevienodas. Azijoje ir Afrikoje gyventojų skaičius auga ir, prognozuojama, augimo tendencijos išliks. Kai kuriose šalyse populiacijos augimas yra neigiamas, ypač Centrinėje ir Rytų Europoje (labiausiai dėl mažo vaisingumo) ir Pietų Afrikoje (dėl mirčių, susijusių su AIDS). Prognozuojama, kad per dešimtmetį Japonijos ir Vakarų Europos šalyse populiacijos augimo rodikliai bus neigiami dėl ypač mažų vaisingumo rodiklių.
Pasaulio gyventojų skaičiaus kaita
Tūkstančius metų gyventojų pasaulyje gausėjo labai lėtai, nes gimė ir mirė apylygiai žmonių. Pirmojo milijardo riba buvo pasiekta XIX a. pradžioje. Maždaug tuo metu prasidėjusi sparti pramonės raida, daug mokslo ir technikos atradimų, medicinos laimėjimai, geresnės higienos sąlygos paveikė žmonių gyvenimą. Įvyko lūžis, lėmęs spartų gyventojų gausėjimą Žemėje.
1 milijardas:
I a. po Kr. pasaulyje gyveno apie 200–300 mln. žmonių, o pirmasis milijardas buvo pasiektas 1820 m. Iki XIX a. pradžios gyventojų skaičius Žemėje didėjo labai lėtai, o kai kuriais laikotarpiais dėl karų, epidemijų, bado net mažėjo.
2 milijardai:
Nuo XIX a. pradžios, kai Europoje prasidėjo pramonės perversmas, gyventojų ėmė gausėti greičiau. Per 120–130 metų žmonių skaičius Žemėje padvigubėjo (nuo 1 mlrd. 1820 m. iki 2 mlrd. 1925–1930 m.).
3 milijardai:
Trečiasis milijardas gyventojų buvo pasiektas apie 1960 metus. Laikas nuo antrojo iki trečiojo milijardo sutrumpėjo iki 30 metų. Nors per tą laikotarpį įvyko Antrasis pasaulinis karas, kurio metu žuvo dešimtys milijonų žmonių, gyventojų skaičiaus didėjimo tempai ir toliau augo.
4 milijardai:
Apie 1974 metus Žemėje jau buvo priskaičiuojama keturi milijardai gyventojų. Mokslo ir medicinos pasiekimai užtikrino vis spartesniais tempais didėjantį gyventojų skaičių. Ypač besivystančiose šalyse. Ketvirtasis milijardas priaugo vos per 15 metų.
5 milijardai:
Pasiektas sparčiausias gyventojų skaičiaus augimas. Penktas milijardas gyventų Žemėje priaugo per 12 metų. Sparčiausiai gyventojų skaičius didėjo ekonomiškai silpnose šalyse. Ekonomiškai stipriose šalyse gyventojų skaičius didėjo labai lėtai, o kai kuriose fiksuojama natūrali kartų kaita.
6 milijardai:
Šeši milijardai gyventojų statistiškai yra užfiksuoti apie 1999 metus. Gyventojų skaičius pasaulio mastu ir toliau auga labai greitai. Kaip ir penktas, taip ir šeštas milijardas gyventojų priaugo per 12 metų. Toks spartus gyventojų gausėjimas XX a. antroje pusėje vadinamas demografiniu sprogimu.
7 milijardai:
Žemėje priskaičiuojama daugiau nei septyni milijardai gyventojų. Septintojo milijardo riba užfiksuota 2011 m. Šiam milijardui gyventojų priaugti prireikė 13 metų. XXI a. pirmajame dešimtmetyje gyventojų skaičiaus augimas truputį sulėtėjo, bet ir toliau išlieka gana didelis.
8 milijardai:
Aštuoni milijardai gyventojų Žemėje fiksuoti 2022 m. Statistiškai šiai ribai pasiekti reikėjo tik 11 metų. Tai pats greičiausias vieno milijardo gyventojų augimo intervalas.
9 milijardai:
Prognozuojant gyventojų skaičių pagal vadinamojo gimstamumo mažėjimo scenarijų, devintas milijardas gyventojų turėtų priaugti per 15 metų, t. y. 2038 m. Jeigu dideli gimstamumo rodikliai išsilaikys ir toliau, apie 2050 m. Žemėje turėtų gyventi 10–11 milijardų gyventojų.
Ardomoji ir akumuliacinė ledyno veikla
Oro judėjimas ciklone ir anticiklone
Oro judėjimas ciklone:
- oras spirale juda iš pakraščio į centrą, kur atmosferos slėgis yra mažiausias;
- dėl Koriolio jėgos oras Šiaurės pusrutulio ciklonuose sukasi prieš laikrodžio rodyklę.
Oro judėjimas anticiklone:
- oras spirale juda iš centro į pakraščius;
- dėl Koriolio jėgos oras Šiaurės pusrutulio anticiklonuose sukasi pagal laikrodžio rodyklę.
Kartografinė raida
Lietuvių genčių gyvenamos teritorijos žemėlapiuose pradėtos vaizduoti nuo II a. Žinių to meto žemėlapių sudarytojams teikė pirklių pasakojimai, todėl iki XVI a. žemėlapiuose esama daug netikslumų, išgalvotų gamtinių objektų. Tik gavus daugiau tikslesnių duomenų ar kartografams patiems atliekant kartografines lauko ekspedicijas, žemėlapiai ir juose vaizduojamas Lietuvos (tuometinės LDK) teritorijos vaizdas tapo detalesnis ir tikslesnis, pradėta vaizduoti ne tik pagrindinius prekybinius miestus, bet ir mažesnes gyvenvietes. Didžiausią reikšmę Lietuvos kartografijos raidai turėjo K. Ptolemajo, N. Kuziečio, G. Merkatoriaus ir M. K. Radvilos sudaryti žemėlapiai.
Gyvoji gamta
Gyvoji gamta – mūsų šalies lobynas. Lietuva yra viena iš tų nedaugelio Europos šalių, kurioje išliko nemažai žmonių ūkinės veiklos beveik nepaliestų plotų, o žalias kraštovaizdis yra mūsų tautos pasididžiavimas. Gyvosios gamtos tyrimais ir apsauga mūsų šalyje užsiima daug institucijų, tuo tikslu įkurta daug saugomų teritorijų, paminklo statusas suteiktas šimtams gamtos objektų. Gyvosios gamtos pažinimui Lietuvoje įkurta muziejų, gamtos centrų.
Profesoriaus T. Ivanausko iniciatyva 1929 m. įkurta Ventės rago ornitologinė stotis yra vienintelė tokio tipo paukščių žiedavimo stotis Lietuvoje. Stoties pagrindinis tikslas – atskirų paukščių rūšių migravimo tyrimai. Ventės ragas – ideali vieta paukščiams gaudyti ir žieduoti tiek geografiniu, tiek gamtiniu požiūriu. Rytine Baltijos jūros pakrante driekiasi vienas didžiausių paukščių migracijos kelių. Stotis taip pat labai reikšminga ornitologijai. Masiškai gaudant ir žieduojant paukščius, Lietuvoje nuo 1929 m. užregistruota 20 naujų paukščių rūšių.
Kaune nuo 1935 m. veikiantis profesoriaus T. Ivanausko iniciatyva įkurtas Lietuvos zoologijos sodas yra vienintelė vieta, kurioje ne tik eksponuojami įvairių rūšių Lietuvos ir pasaulio gyvūnai, bet ir vyksta mokslinė tiriamoji veikla, gyvūnų veisimo programos. Sodas skatina visuomenės mokymąsi ir švietimą biologinės įvairovės apsaugos srityje. 2013 m. zoologijos sodo kolekciją sudarė per 250 rūšių, iš kurių nemažai yra įtrauktos į Lietuvos ir Tarptautinę raudonąsias knygas.
Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejus – vienas seniausių muziejų šalyje ir vienintelis zoologijos muziejus Pabaltijyje. Muziejus prof. T. Ivanausko iniciatyva įkurtas 1919 m. kaip Gamtos tyrimo stotis. Ji rūpinosi gyvosios gamtos tyrimu, Lietuvos faunos rinkimu, sisteminimu, iškamšų gamyba. Muziejaus ekspozicijoje apie 15 000 eksponatų, moksliniuose fonduose saugoma per 200 000 eksponatų.
Muziejuje veikia įvairūs moksliniai skyriai:
Bestuburių (nuo pinčių iki vabzdžių), Entomologijos (vabzdžių), Ichtiologijos (žuvų), Herpetologijos (varliagyvių, roplių), Ornitologijos (paukščių), Mamologijos (žinduolių). Taip pat veikia mokslinės laboratorijos.
Lietuvos jūrų muziejus – nuo 1979 m. veikiantis muziejus Kuršių nerijos šiauriausiame taške, Kopgalyje. Muziejuje veikia akvariumas, jūrų gamtos ekspozicija, jūrų paukščių ir žinduolių baseinai, laivybos istorijos ekspozicija. Muziejuje veisiami, moksliškai tiriami ir eksponuojami jūrų paukščiai ir žinduoliai, Lietuvos gėlavandenės, Baltijos jūros ir tropinių jūrų žuvys, muziejuje veikiančiame delfinariume veisiami ir eksponuojami delfinai ir Kaliforniniai jūrų liūtai, rengiami pasirodymai.
Vandenys
Lietuva yra vandens pertekliaus zonoje, todėl turi tankų hidrografinį tinklą. Hidorologiniai tyrimai Lietuvoje atliekami jau du šimtus metų. Įvairios tarnybos stebi ir kaupia informaciją bei informuoja gyventojus apie vandens telkinių būklę.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba sistemingai atlieka hidrologinius paviršinių vandenų stebėjimus, kaupia tyrimų duomenis, vertina ir teikia informaciją apie hidrologines sąlygas ir prognozuoja jų kaitą. Taip pat rengia hidrologines ir jūrines hidrometeorologines prognozes, įspėja apie stichinius ir katastrofinius reiškinius.
Smalininkų vandens matavimo stotis yra seniausia tokio tipo stotis Lietuvoje, įrengta 1811 m. Ši stotis skirta matuoti Nemuno vandens lygį, vandens temperatūrą, kritulių kiekį. Matavimai atliekami du kartus per parą 9 val. ryto ir 9 val. vakaro. Potvynio metu matavimai atliekami ir kas keturias valandas. Iki 1830 m. autentiški stebėjimų duomenys saugomi Berlyne, nuo 1830 m. – Lietuvoje.
Klimatas
Trumpalaikė ir ilgalaikė orų prognozė yra svarbi kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo jo veiklos. Orų stebėjimus atlieka įvairios tarnybos, o ši informacija nenutrūkstamai renkama ir fiksuojama daugelyje Lietuvos vietų. Mūsų šalis turi išplėtotą meteorologinių stočių tinklą, todėl orų prognozių patikimumas yra labai aukštas.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba sistemingai atlieka meteorologinius atmosferos stebėjimus, kaupia tyrimų duomenis, vertina ir teikia informaciją apie meteorologines sąlygas ir prognozuoja jų kaitą. Taip pat rengia meteorologines, jūrines hidrometeorologines, ultravioletinės saulės spinduliuotės indekso, karščio indekso bei vėjo žvarbumo prognozes, įspėja apie stichinius, katastrofinius reiškinius ir staigius orų pokyčius, bendrojo ozono sluoksnio nykimą.
Vilniaus mieste nuo 2012 metų pavasario veikia moderni automatinė meteorologijos stotis. Ši stotis naudojama mokslo ir studijų tikslams – vykdant miesto mikroklimato aplinkos tyrimus, rengiant meteorologus ir hidrologus VU Gamtos mokslų fakultete.
Stoties automatiniai prietaisai skirti automatiškai registruoti įvairius meteorologinius elementus: oro temperatūrą ir drėgnį, atmosferos slėgį, vėjo kryptį ir greitį, kritulius, saulės spinduliuotę (tiesioginę, išsklaidytąją, bendrąją, atspindėtąją, ultravioletinę, spinduliuotės balansą), perkūniją, debesuotumą ir kt.
Vilniaus universtiteto meteorologijos stotis
Meteorologinis radaras yra skirtas kritulių stebėjimui, jų fazės, kiekio, judėjimo greičio apskaičiavimui bei labai mažos trukmės orų prognozių sudarymui.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai priklausantis modernus Doplerio meteorologinis radaras pastatytas Laukuvoje, Vakarų Lietuvoje.
Radaras kritulius aptinka šiuo būdu: siųstuvas siunčia koncentruotą elektromagnetinį spindulį, o imtuvas priima energiją, kuri grįžta („atsispindi”) nuo bet kokio spindulio kelyje „sutikto” objekto. Tokiu būdu informacija apie atmosferą yra surenkama 250 km spinduliu nuo Laukuvos.
Žemės gelmės ir paviršius
Lietuvos žemės gelmės – mūsų šalies vertybė. Gelmėse esančios uolienos susiformavo per šimtus milijonų metų, vyraujant tam tikroms gamtos sąlygoms ir vykstant įvairiems procesams. Žemės gelmių pažinimas leidžia geriau suprasti šių gamtos išteklių svarbą, naudą šalies ūkiui bei formuoja atsakingą požiūrį į jų apsaugą.
Lietuvos geologijos tarnyba yra Aplinkos ministerijai pavaldi institucija, kurios pagrindinis tikslas – organizuoti ir atlikti valstybinius žemės gelmių tyrimus, reguliuoti ir kontroliuoti žemės gelmių naudojimą bei apsaugą, kaupti, saugoti ir valdyti valstybinę geologinę informaciją. Ji taip pat siekia užtikrinti racionalų žemės gelmių išteklių Lietuvos Respublikoje, jos teritorijoje jūroje, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje naudojimą, tyrimą ir apsaugą. Be tyrimų, ši tarnyba teikia pasiūlymus Aplinkos ministerijai rengiant bei įgyvendinant angliavandenilių paieškos, žvalgybos ir gavybos strategiją sausumoje ir jūroje, taip pat dalyvauja teritorijų planavimo procese, teikia pasiūlymus planavimo sąlygoms, derina arba teikia išvadas apie bendruosius, specialiuosius bei detaliuosius planus.
Lietuvos geologijos muziejus saugo daug eksponatų, kurių pagrindą sudaro iš įvairiose Lietuvos vietose atliktų gręžinių ištraukti uolienų pavyzdžiai – kernai. Muziejaus darbo ir veiklos pagrindinis tikslas – rinkti, kaupti, tyrinėti, konservuoti, restauruoti muziejines geologines vertybes, pristatyti Lietuvos ir užsienio visuomenei gausią geologinę medžiagą apie krašto žemės gelmių sandarą, sudėtį, naudingąsias iškasenas ir paleogeografinę raidą, taip pat šalies geologijos mokslo rezultatus ir laimėjimus.
Geologijos muziejus