Skip to main content

Apie projektą

Skaitmeninę mokymo priemonę (toliau – SMP) atnaujino Nacionalinė švietimo agentūra, įgyvendindama projektą „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“ Nr. 09.2.1-ESFA-V-726-03-0001, finansuojamą Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.2.1-ESFA-V-726 priemonę „Ugdymo turinio tobulinimas ir naujų mokymo organizavimo formų kūrimas ir diegimas“.

Atnaujinama SMP, skirta 9-10 klasių mokiniams, tačiau atnaujinti mokomieji objektai taip pat tinka ir 11-12 klasių mokiniams. 

Geografijos SMP apima svarbias geografijos temas, atitinkančias atnaujintas geografijos ugdymo programas. Mokomuosius objektus skaitmeninėje mokymo priemonėje sudaro teorinė dalis, interaktyvios ir kūrybinės užduotys. Teorinėje dalyje medžiaga struktūruota ir pateikiama trumpais teiginiais, ją lydi gausi vaizdinė medžiaga (žemėlapiai, schemos, paveikslai, animuoti piešiniai, fotonuotraukos). Atnaujintoje priemonėje pateikiama naujausia statistikos informacija, dabartines socialines ir ekonomines tendencijas pasaulyje atitinkantys teiginiai ir išvados. 

Šis geografijos SMP tinkamas taikyti mokymui, savarankiškam mokymuisi, žinių ir kai kurių gebėjimų patikrinimui. Naudojantis šia mokymo priemone, mokytojams atsiranda galimybių įdomiau dėstyti pamokas, labiau jomis sudominti mokinius, greitai ir efektyviai atlikti apklausas.       

KŪRĖJŲ KOMANDA


Krovinių krova ir Pagrindinės prekybos per Klaipėdos uostą krovos partnerės

Klaipėdos jūrų uostas

Klaipėdos uostas mūsų šaliai garantuoja galimybę tiesiogiai prekiauti su kitomis pasaulio šalimis. Klaipėdos uostas visada buvo eksporto uostas, nes daugiau krovinių Lietuva pakrauna ir išveža negu atsiveža. Pvz. 2021 metais Klaipėdos uoste pakrauta (eksportuota) 32 799 tūkst.t., o iškrauta (importuota) – 20 729 tūkst.t.

Svarbiausios prekyboje per Klaipėdos uostą šalys partnerės yra pateiktos lentelėje. Į daugelį šalių krovinių daugiau išvežame negu iš jų atsivežama, išimtis yra Rusija. Iš Rusijos krovinių 50 kartų daugiau importuojame nei eksportuojame. Pagrindinė importo prekė yra nafta ir jos produktai. Su Lenkija importo ir eksporto apimtys yra panašios.

  2015 (tūkst. t.) 2017 (tūkst. t.) 2019 (tūkst. t.) 2021 (tūkst. t.)
Šalys Pakrauta eksportas Iškrauta importas Pakrauta eksportas Iškrauta importas Pakrauta eksportas Iškrauta importas Pakrauta eksportas Iškrauta importas
Lenkija 1066 902 1630 1251 1833 2107 1567 1531
Rusija 486 8525 140 10107 1061 10429 176 9595
Brazilija 1900 28 1910 62 11916 2701
Švedija 1638 1021 1827 1141 2134 1110 2251 1353
Nyderlandai 3217 379 2836 491 2742 517 2220 448
Vokietija 2805 1540 2937 1967 3630 1835 3935 2282
JAV 1735 134 2220 137 1621 154 1751 1094

Gyventojai ir ekonomika

Lietuvos geografinis pažinimas ir kartografinė raida

Mažėjant gyventojų skaičiui, senstant visuomenei, vykstant intensyviems emigracijos procesams, nepaprastai svarbu aiškintis šių procesų priežastis, prognozuoti galimus padarinius.
Lietuva yra Europos Sąjungos šalis ir kartu su kitomis šalimis yra susijusi glaudžiais ūkiniais saitais. Lietuvos buvimas bendroje Europos ekonominėje rinkoje reikalauja nuolatinės mūsų šalies ekonominės situacijos stebėsenos bei prognozavimo.

Pagrindinė Visuomenės geografijos ir demografijos instituto darbo kryptis yra demografinių procesų tyrimai. Institutas vykdo nacionalinius ir tarptautinius tyrimus, kaupia ir analizuoja informaciją apie pagrindinius demografinius procesus – gimstamumą, šeimos pokyčius, migraciją, mirtingumą, senėjimą, formuoja gyventojų politikos konceptualius pagrindus ir strateginius metmenis, analizuoja jos efektyvumą. Sparčiai keičiantis demografinei situacijai, šiuo metu daug dėmesio skiriama demografinių procesų ir struktūrų stebėsenai, šeimos struktūrų ir santykių transformacijų analizei, gyventojų mirtingumo pokyčių ir demografinių skirtumų bei migracijos tyrimams.

Laisvosios rinkos institutas yra privati, pelno nesiekianti, nepolitinė organizacija, kuri atlieka tyrimus reikšmingais ekonomikos ir jos politikos klausimais, kuria reformų koncepcijas, rengia įstatymų ir jų projektų ekspertizes bei padeda valdžios institucijoms patardamas, kaip geriau įtvirtinti laisvosios rinkos principus Lietuvoje. Institutas taip pat atlieka sociologines apklausas, leidžia ekonominę literatūrą, rengia konferencijas, seminarus, paskaitas. Švietėjiški darbai yra neatsiejama instituto veiklos sritis – tam, kad laisvosios rinkos idėjos taptų Lietuvos visuomenės gyvenimo dalimi.


Aukštaitijos nacionalinis parkas

Saugomos teritorijos

Aukštaitijos nacionalinis parkas – pirmasis nacionalinis parkas Lietuvoje, įsteigtas 1974 m. Tai kraštovaizdžio kompleksas, reprezentuojantis Aukštaitijos etnokultūrinės srities ir jos gamtinius bei kultūrinius savitumus. Iš kitų Lietuvoje esančių parkų išsiskiria ežerų gausa. Tai viena populiariausių poilsio ir vandens turizmo vietų Lietuvoje.

Aukštaitijos nacionalinis parkas


Migracijos pagal trukmę

Migracijos

Nuolatinė migracija

Nuolatinė migracija – gyventojų kėlimasis į naują gyvenimo vietą. Tai gali būti migracija iš kaimų į miestus, iš miestų į kaimus arba iš miestų į miestus.

Nigerijos kaimo gyventojų kėlimasis į Lagosą ieškoti geresnio gyvenimo

Laikinoji migracija

Laikinoji migracija – gyventojų kėlimasis į naują gyvenimo vietą turint tikslą ten dirbti arba mokytis. Užsidirbę pinigų arba baigę mokslus laikinieji migrantai po kelerių metų grįžta į ankstesnę gyvenimo vietą. Laikinoji migracija būdinga Europai, Šiaurės Amerikai, Persų įlankos šalims. Į šiuos regionus kasmet darbo tikslais atvyksta daug laikinųjų imigrantų.

Sezoninė migracija

Sezoninė migracija – žmonių vykimas į kitą vietovę arba net į kitą šalį keliems mėnesiams ar savaitėms atlikti sezoninių darbų: nuimti derliaus, aptarnauti turistų.

Švytuoklinė migracija

Švytuoklinė migracija – kasdienis važinėjimas (išskyrus poilsio dienas) į kitą gyvenvietę dirbti arba mokytis. Ši migracija būdinga didesniems miestams, kurie turi priemiesčius.


Geopolitinė padėtis

Lietuvos ploto kaita ir geografinė padėtis

Lietuva nuo 1991 m. priklauso Jungtinių Tautų organizacijai. Mūsų šalis dalyvauja JT taikos palaikymo operacijose. Į jas vyksta ne tik karių, bet ir žurnalistų, politikų, stebėtojų, žinomų muzikantų. Su taikiomis misijomis būta Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kosove.

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva yra ES narė. Priklausymas šiai ekonominei bendrijai teikia nemažų galimybių verslui, švietimui, sveikatos priežiūrai, aplinkosaugai, kitoms sritims sparčiau ir efektyviau plėtotis.

2004 m. balandžio 1 d. Lietuva tapo NATO nare. Tai garantuoja didesnes saugumo garantijas ir tvirtesnes pozicijas dalyvaujant tarptautinėje politikoje. Lietuvių kariai, karo medikai, žurnalistai drauge su kitų šalių atstovais dalyvauja įvairiose NATO misijose.

Istoriškai Lietuvos kaimynė Rusija nuolat kėsinosi į mūsų šalies valstybingumą. Nuo 1795 iki 1918 m. Lietuva priklausė Carinei Rusijai, nuo 1945 iki 1990 m. Lietuva buvo okupuota Sovietų Rusijos. Lietuvos diplomatai stengiasi palaikyti draugiškus ir pragmatiškus santykius su Rusijos politikais, siekia išvengti įvairių provokacijų.


Sąvokos

Klaipėdos jūrų uostas

Agentavimas – tai paslaugos, kurios laivams suteikiamos įplaukus į uostą: švartavimas, kokybiškas laivo aptarnavimas iškraunant ir pakraunant krovinius, gėlo vandens tiekimas, remontas, medicinos pagalba. Pateikiama informacija laivų savininkams apie uosto taisykles, apribojimus, tradicijas.

Farvateris – saugus vandens kelias tarp kliūčių, giliausia upės, kanalo sąsiaurio dalimi.

Intermodalūs vežimai – vieno krovinių komplekto (krovinio) vežimas kelių rūšių transporto priemonėmis, kai vežamų krovinių nereikia perkrauti.

Krantinė – hidrotechninis kranto statinys, sutvirtintas ir saugantis krantus nuo paplovimo. Dažnai tvirtinama gelžbetonio sienelėmis, išklotos akmenimis, cemento plytomis, blokais.

Kruizinis laivas – keleivinis laivas, vykdantis tarptautinius pramoginius/poilsinius kruizinius reisus, trunkančius ne mažiau kaip 72 valandas, ir neatliekantis jokių krovos operacijų, išskyrus keleivių vežimą.

Laisvoji ekonominė zona (LEZ) – tai ūkinei, komercinei, finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje skatinamas ekonominis aktyvumas, suteikiamos didesnės savarankiškumo teisės ir lengvatos.

Logistika – materialinių ir informacinių srautų judėjimo erdvėje ir laike nuo jų pirminio šaltinio iki galutinio vartotojo sistema. Logistika leidžia gerokai sutrumpinti krovinių pervežimo ir pristatymo laiką, pagreitinti informacijos gavimo procesą, pagerinti aptarnavimo kokybę.

Multimodalinis pervežimas – krovinių transportavimo būdas naudojantkelias transportavimo rūšis (pvz., jūrų ir geležinkelių, oro ir kelių ir pan.)

Ro–ro – (angl. Roll-on/roll-off, nuo roll, ‘riedėti, ridenti’) – ratuotas transporto priemones pervežančio laivo tipas; šia sąvoka taip pat apibrėžiamos transporto priemonės, kroviniai, terminalai, krantinės.

Terminalas – punktas, kur baigiasi vienos transporto rūšies kelias ir prasideda kitos.

TEU – jūrinių konteinerių pajėgumas yra matuojamas TEU (angl. twenty feet equivalent unit „20 pėdų ekvivalentinis vienetas“) ir FEU (angl. forty feet equivalent unit „40 pėdų ekvivalentinis vienetas“). Standartinių matmenų konteineris, kuris tinka prekes gabenti ir jūros ir sausumos transportu.

Uosto vartai – vieta, žyminti uosto teritorijos vietą, pro kurią praplaukia laivai, įplaukdami į uostą arba išplaukdami iš jo.

Uostas – jūros arba vidaus vandenų kranto ruožas (teritorija ir greta esantis apsaugotas nuo bangavimo vandens plotas (akvatorija) laivams įplaukti, stovėti, aptarnauti, pakrauti ir iškrauti.


Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis

Lietuvos geografinis pažinimas ir kartografinė raida

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVII a., vykdant žemės reformą, teritorijos kartografavimo darbų ėmėsi Žygimanto Augusto rūmų maršalas Mikalojus Kristupas Radvila. Šiam vadovaujant sudarytas ir 1613 m. išleistas gana didelio tiems laikams tikslumo ir detalumo LDK žemėlapis. Jame pavaizduotas tankus upių tinklas. Jį sudaro per 1800 upių, tarp kurių pažymėta 60 dabartinės Lietuvos teritorijos upių, per 1000 gyvenviečių, iš kurių 150 dabartinės Lietuvos teritorijoje. Leidinyje nustatytos kai kurių miestų koordinatės. Prie žemėlapio pridėta apybraiža, kurioje pateikiama nemažai geografinių ir istorinių žinių apie Lietuvą.