Skip to main content

Kūrybinė užduotis

Lietuvos geografinis pažinimas ir kartografinė raida

1 užduotis

Raskite žemėlapyje pažymėtą Vilnių ir ant jo užtempkite legendoje matomą raudono apskritimo žymeklį.

2 užduotis

Žemėlapio dešinėje pusėje pateikti atskiri Dnepro upės vagos žemėlapių fragmentai. Nustatykite, kur žemėlapyje yra šios upės žiotys ir atpažinkite, koks jų tipas. Legendoje pasirinkite šiai upei tinkamą žiočių tipą ir pelyte nuveskite jo žymeklį (apskritimą) į reikiamą žemėlapio vietą.

3 užduotis

Nors M. K. Radvilos Našlaitėlio žemėlapis buvo to meto vienas tiksliausių Europos žemėlapių, tačiau šiandien, lyginant su naujausiais žemėlapiais, jame matyti daug netikslumų bei laiko paveiktų neatitikimų.

Dabartinės Lietuvos teritorijoje yra apvestos teritorijos, kuriose trūksta arba gerokai per mažai tam tikrų gamtinių objektų. Naudokitės atlasu ir nuveskite žemėlapio legendoje vaizduojamus objektus į reikiamas vietas.

4 užduotis

Žemėlapyje pažymėti 5 Lietuvos miestai. Išsididinę žemėlapį, perskaitykite senovinius šių miestų pavadinimus ir kiekvieną iš jų pelyte nuveskite prie dabartinio pavadinimo.

5 užduotis

Žemėlapyje pažymėtos 5 didesnės į LDK teritoriją patekusios upės. Atpažinkite jas ir pelyte senuosius bei dabartinius pavadinimus nuveskite į reikiamas žemėlapio vietas.


Atmosferos frontai

Ciklono judėjimas virš Lietuvos ir Europos

Didžiulį poveikį orams daro atmosferos frontai – ribos tarp šiltesnių ir šaltesnių oro masių. Skiriami šiltasisšaltasis ir okliuzijos frontai.

Šiltasis frontas:

  • Šiame fronte šiltesnis oras stumia tolyn šaltesnį. Šiltas oras slenka nuožulniai šalto oro paviršiumi ir po truputį kyla. Kildamas oras vėsta, vandens garai kondensuojasi, susidaro debesų.
  • Artėjant šiltajam frontui, aukštai danguje pasirodo plunksninių debesų (600–800 km iki fronto), paskui – aukštųjų sluoksninių, o pačiame fronte – sluoksninių lietaus debesų.

Šiltasis frontas

Šaltasis frontas:

  • Šiame fronte pažeme judantis šaltas oras energingai stumia šiltą orą aukštyn.
  • Kylantis šiltas oras greitai vėsta, formuojasi liūtiniai kamuoliniai debesys, būna smarkių liūčių.
  • Slenkant šaltajam frontui, pučia stiprus gūsingas vėjas.

Šaltasis frontas


Sąvokos

Lietuvos geografinis pažinimas ir kartografinė raida

Atlasas – žemėlapių rinkinys.

Kartografas – specialistas, kuris, naudodamas įvairius metodus, sudaro žemėlapius.

Kernas – cilindrinis uolienos stulpelis, gaunamas gręžiant koloniniu gręžimu. Jis yra tos vietos geologinis metraštis bei pagrindinis geologinės informacijos šaltinis.

Klaudijas Ptolemajas – (90–160) graikų kilmės Romos imperijos astronomas, matematikas ir kartografas, dirbęs Aleksandrijoje. Jis parašė du reikšmingus mokslinius veikalus – „Almagestas“ ir „Geografija“, sudarė 26 pasaulio vietų žemėlapius.

Nikolajus (Mikalojus) Kuzietis – vokiečių filosofas, matematikas, astronomas ir aukšto rango katalikų dvasininkas, apie 1450 m. sudaręs Vidurio Europos žemėlapį, kuriame pavaizduota Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija.

Gerardas Merkatorius – olandų (flamandų) geografas, kartografas ir matematikas, kuris sudarė ir išleido daug tuo metu europiečiams žinomo pasaulio žemėlapių, pirmasis žemėlapių rinkinius ir jų aprašymus pavadino atlasais. Sukūrė unikalią žemėlapių projekciją.

Merkatoriaus projekcija – kartografinė projekcija, išlaikanti tikslius platumos ir ilgumos linijų kampus, tačiau iškraipanti plotą, ypač ties ašigaliais, kur žemės masyvai vaizduojami neproporcingai dideli.

Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, kartografas sudaręs detalų LDK žemėlapį.

Sarmatija – senovės graikų ir romėnų vadinama slavų ir baltų gyvenama teritorija Rytų Europoje.


Oro judėjimas ciklone ir anticiklone

Ciklono judėjimas virš Lietuvos ir Europos

Oro judėjimas ciklone:

  • oras spirale juda iš pakraščio į centrą, kur atmosferos slėgis yra mažiausias;
  • dėl Koriolio jėgos oras Šiaurės pusrutulio ciklonuose sukasi prieš laikrodžio rodyklę.

Oro judėjimas anticiklone:

  • oras spirale juda iš centro į pakraščius;
  • dėl Koriolio jėgos oras Šiaurės pusrutulio anticiklonuose sukasi pagal laikrodžio rodyklę.


Kartografinė raida

Lietuvos geografinis pažinimas ir kartografinė raida

Lietuvių genčių gyvenamos teritorijos žemėlapiuose pradėtos vaizduoti nuo II a. Žinių to meto žemėlapių sudarytojams teikė pirklių pasakojimai, todėl iki XVI a. žemėlapiuose esama daug netikslumų, išgalvotų gamtinių objektų. Tik gavus daugiau tikslesnių duomenų ar kartografams patiems atliekant kartografines lauko ekspedicijas, žemėlapiai ir juose vaizduojamas Lietuvos (tuometinės LDK) teritorijos vaizdas tapo detalesnis ir tikslesnis, pradėta vaizduoti ne tik pagrindinius prekybinius miestus, bet ir mažesnes gyvenvietes. Didžiausią reikšmę Lietuvos kartografijos raidai turėjo K. PtolemajoN. KuziečioG. Merkatoriaus ir M. K. Radvilos sudaryti žemėlapiai.


Gyvoji gamta

Lietuvos geografinis pažinimas ir kartografinė raida

Gyvoji gamta – mūsų šalies lobynas. Lietuva yra viena iš tų nedaugelio Europos šalių, kurioje išliko nemažai žmonių ūkinės veiklos beveik nepaliestų plotų, o žalias kraštovaizdis yra mūsų tautos pasididžiavimas. Gyvosios gamtos tyrimais ir apsauga mūsų šalyje užsiima daug institucijų, tuo tikslu įkurta daug saugomų teritorijų, paminklo statusas suteiktas šimtams gamtos objektų. Gyvosios gamtos pažinimui Lietuvoje įkurta muziejų, gamtos centrų.

Profesoriaus T. Ivanausko iniciatyva 1929 m. įkurta Ventės rago ornitologinė stotis yra vienintelė tokio tipo paukščių žiedavimo stotis Lietuvoje. Stoties pagrindinis tikslas – atskirų paukščių rūšių migravimo tyrimai. Ventės ragas – ideali vieta paukščiams gaudyti ir žieduoti tiek geografiniu, tiek gamtiniu požiūriu. Rytine Baltijos jūros pakrante driekiasi vienas didžiausių paukščių migracijos kelių. Stotis taip pat labai reikšminga ornitologijai. Masiškai gaudant ir žieduojant paukščius, Lietuvoje nuo 1929 m. užregistruota 20 naujų paukščių rūšių.

Kaune nuo 1935 m. veikiantis profesoriaus T. Ivanausko iniciatyva įkurtas Lietuvos zoologijos sodas yra vienintelė vieta, kurioje ne tik eksponuojami įvairių rūšių Lietuvos ir pasaulio gyvūnai, bet ir vyksta mokslinė tiriamoji veikla, gyvūnų veisimo programos. Sodas skatina visuomenės mokymąsi ir švietimą biologinės įvairovės apsaugos srityje. 2013 m. zoologijos sodo kolekciją sudarė per 250 rūšių, iš kurių nemažai yra įtrauktos į Lietuvos ir Tarptautinę raudonąsias knygas.

Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejus – vienas seniausių muziejų šalyje ir vienintelis zoologijos muziejus Pabaltijyje. Muziejus prof. T. Ivanausko iniciatyva įkurtas  1919 m. kaip Gamtos tyrimo stotis. Ji rūpinosi gyvosios gamtos tyrimu, Lietuvos faunos rinkimu, sisteminimu, iškamšų gamyba. Muziejaus ekspozicijoje apie 15 000 eksponatų, moksliniuose fonduose saugoma per 200 000 eksponatų.

Muziejuje veikia įvairūs moksliniai skyriai:
Bestuburių  (nuo pinčių iki vabzdžių), Entomologijos (vabzdžių), Ichtiologijos (žuvų), Herpetologijos (varliagyvių, roplių), Ornitologijos (paukščių), Mamologijos (žinduolių). Taip pat veikia mokslinės laboratorijos.

Lietuvos jūrų muziejus – nuo 1979 m. veikiantis muziejus Kuršių nerijos šiauriausiame taške, Kopgalyje. Muziejuje veikia akvariumas, jūrų gamtos ekspozicija, jūrų paukščių ir žinduolių baseinai, laivybos istorijos ekspozicija. Muziejuje veisiami, moksliškai tiriami ir eksponuojami jūrų paukščiai ir žinduoliai, Lietuvos gėlavandenės, Baltijos jūros ir tropinių jūrų žuvys, muziejuje veikiančiame delfinariume veisiami ir eksponuojami delfinai ir Kaliforniniai jūrų liūtai, rengiami pasirodymai.


Vandenys

Lietuvos geografinis pažinimas ir kartografinė raida

Lietuva yra vandens pertekliaus zonoje, todėl turi tankų hidrografinį tinklą. Hidorologiniai tyrimai Lietuvoje atliekami jau du šimtus metų. Įvairios tarnybos stebi ir kaupia informaciją bei informuoja gyventojus apie vandens telkinių būklę.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba sistemingai atlieka hidrologinius paviršinių vandenų stebėjimus, kaupia tyrimų duomenis, vertina ir teikia informaciją apie hidrologines sąlygas ir prognozuoja jų kaitą. Taip pat rengia hidrologines ir jūrines hidrometeorologines prognozes, įspėja apie stichinius ir katastrofinius reiškinius.

Smalininkų vandens matavimo stotis yra seniausia tokio tipo stotis Lietuvoje, įrengta 1811 m. Ši stotis skirta matuoti Nemuno vandens lygį, vandens temperatūrą, kritulių kiekį. Matavimai atliekami du kartus per parą 9 val. ryto ir 9 val. vakaro. Potvynio metu matavimai atliekami ir kas keturias valandas. Iki 1830 m. autentiški stebėjimų duomenys saugomi Berlyne, nuo 1830 m. – Lietuvoje.