Besivystančių šalių bruožai
Besivystančios šalys – tai valstybės, esančios žemesnėje socialinės ir ekonominės raidos pakopoje negu išsivysčiusios šalys.
Besivystančioms šalims būdingi tokie bruožai:
- ekonomiškai jos gerokai atsilieka nuo išsivysčiusių valstybių;
- švietimo lygis neaukštas arba žemas;
- nepakankama medicininė priežiūra, nemažas kūdikių mirtingumas, trumpesnė negu išsivysčiusiose šalyse vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė;
- nemaža žmonių dalis laikosi senųjų tradicijų.
Prie besivystančių pasaulio regionų galima priskirti Afriką, beveik visą Aziją ir Lotynų Ameriką.
Besivystančioms šalims būdingas žemas BVP vienam gyventojui (<12 000 JAV dol.). Tai lemia prastai išplėtota pramonė, ekstensyvus ir mažai produktyvus žemės ūkis, dėl mažo raštingumo žema darbuotojų kvalifikacija. Kai kurių šalių (Persijos įlankos šalys, Libija, Venesuela), eksportuojančių naftą ir gamtines dujas, BVP vienam gyventojui prilygsta išsivysčiusių šalių lygiui, bet prasti socialiniai rodikliai rodo šių šalių žemą išsivystymo lygį.
Besivystančių šalių grupei būdingas netolygus pajamų pasiskirstymas. Aukštas ir labai aukštas pajamas gaunančių žmonių skaičius sudaro tik labai mažą dalį, šiose šalyse dažnai nėra viduriniosios klasės – vidutines pajamas gaunančių žmonių. Labai didelė žmonių dalis gauna labai mažas arba iš vis negauna jokių pajamų, tad skursta.
Dėl mažų investicijų į pramonės ir žemės ūkio plėtrą, naujos technikos įsigijimą, darbuotojų kvalifikacijos kėlimą besivystančių šalių ūkio produktyvumas labai žemas.
Besivystančioms šalims būdinga silpna arba nepakankamai išplėtota pramonė. Tai lėmė tradicijų nebuvimas, mažos valstybės investicijos į pramonės įmones.
Besivystančiose šalyse didžioji dalis gyventojų dirba žemės ūkyje (40–90 %), nes vyrauja rankų darbas. Ekstensyvus, natūrinis žemės ūkis neleidžia uždirbti pakankamai pajamų, tad nėra galimybės investuoti į žemės ūkio techniką, trąšas, produktyvesnes sėklas.
Didžiąją dalį besivystančių šalių eksporto sudaro žaliavos, nemaža dalis šalių priklauso nuo vienos ar kelių prekių eksporto. Dėl staiga sumažėjusio šių prekių poreikio pasaulio rinkoje, tokios šalys-eksportuotojos gali patirti didelę ekonominę krizę. Silpnai išplėtota pramonė ir nekvalifikuota darbo jėga neleidžia kurti kokybiškų prekių, tad besivystančioms šalims sunku įsitvirtinti pasaulinėje prekybos rinkoje.
Besivystančiose šalyse labai silpnai išplėtotas transporto tinklas, didžioji dalis kelių yra neasfaltuoti, miestai neturi aplinkelių, didžioji dalis transporto infrastruktūros (geležinkeliai, jūrų uostai), kurią pastatė kolonizatoriai, reikalauja investicijų ir atnaujimo, modernizavimo.
Daugeliui besivystančių šalių būdingas demografinis sprogimas. Ši problema itin opi Afrikos ir Pietų bei Pietryčių Azijos šalyse. Demografinio sprogimo pagrindinės priežastys – sumažėjęs mirtingumas, bet išlikęs didelis gimstamumas.
Per didelis gyventojų skaičius ir spartus jo augimas besivystančiose šalyse sukelia daug problemų: trūksta maisto, kyla bado pavojus, trūksta darbo vietų, nepakanka būstų, juntamas švietimo ir medicinos įstaigų trūkumas.
Žemas moterų raštingumo lygis, prastai išplėtota medicinos priežiūros sistema (trūksta gimdyklų, nėra būtinų skiepų kūdikiams), lemia didelį kūdikių mirtingumą. Besivystančiose šalyse šis rodiklis siekia 30–70 %.
Mažą vidutinę gyvenimo trukmę besivystančiose šalyse lemia didelis mirtingumas, ypač vyrų, nes jie dažniausiai dirba sunkius darbus, yra labiau linkę į alkoholizmą ir narkotikus, dalyvauja karuose. Labai opi problema ŽIV ir AIDS papilitimas, ypač Pietų Afrikos valstybėse (pvz., Svazilande vidutinė gyvenimo trukmė siekia tik 59 metus, nes 27 % suaugusiųjų serga AIDS).
Medicininė priežiūra besivystančiose šalyse yra labai žemo lygio, prastai išplėtotas arba visiškai nėra gydymo įstaigų tinklo, vienam gydytojui tenkančių pacientų dalis labai didelė. Antai Pietų Afrikos valstybėse šis skaičius gali siekti net 50 000, kai tuo tarpu išsivysčiusiose Europos šalyse iki 300–400 pacientų.
Nepakankamą ir menkavertę mitybą besivystančiose šalyse lemia maisto trūkumas, kurio priežastis – žemas žemės ūkio produktyvumas ir per didelis gyventojų skaičius. Daugelyje šalių per dieną gaunama vidutiniškai 2500 kilokalorijų, o kai kuriose 2000 ar dar mažiau. Dėl nepakankamos mitybos didėja susirgimų galimybė, sutrinka vaikų fizinis vystymasis, trūksta jėgų dirbti.
Besivystančioms šalims būdingas žemas raštingumo lygis, gausu beraščių žmonių. Antai Malyje, Pietų Sudane, Burkina Fase raštingumo lygis tesiekia 20–40 %. Besivystančioms šalims būdinga ir trumpesnė mokymosi trukmė, čia vidutiniškai mokomąsi apie 9 metus. Daugelis vaikų baigia tik pradinę mokyklą, nes trūksta mokyklų, įprasta mokytis lauko sąlygomis, nemažai vaikų verčiami dirbti.
Besivystančioms šalims būdinda prastesnė moterų padėtis, ypač tai pastebima islamiškose šalyse. Mergaitėms ribojamos galimybės mokytis, įgyti aukštesnį išsilavinimą. Besivystančiose šalyse daugiausia vyrai užima vadovaujančias pareigas, jų darbo užmokestis kelis ar keliolika kartų didesnis nei moterų. Pastebima, kad Lotynų Amerikos šalyse moterų padėtis gerėja, čia siekiama labiau suvienodinti teises.
