Išsivysčiusių šalių bruožai
Išsivysčiusios šalys – tai valstybės, pasiekusios tam tikrą aukštą socialinės ir ekonominės raidos stadiją.
Pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos šalis laikoma išsivysčiusia:
- pakankamai stipri ekonomika, gerai išplėtota pramonė;
- aukštas švietimo lygis – beveik visi gyventojai raštingi, nemaža dalis turi aukštąjį išsimokslinimą;
- gera medicininė priežiūra (pakankamas ligoninių, gydytojų skaičius), mažas kūdikių mirtingumas, gana ilga vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė;
- pakankamai brandi visuomenė – žmonės gyvena pagal šiuolaikinio civilizuoto pasaulio taisykles.
Išsivysčiusioms šalims būdingas gana didelis BVP, tenkantis vienam šalies gyventojui. Dažniausiai šalis priskiriama išsivysčiusioms, kai jos BVP vienam gyventojui siekia per 12 000 JAV dol., nors kai kurie ekonomistai teigia, kad ši riba yra 25 000 JAV dol. Pavyzdžiui, kai kurios Persijos įlankos šalys labai turtingos, tačiau jų ekonomika gerokai priklauso nuo išgaunamos naftos, o nemaža gyventojų, ypač vyresnio nei 65 metų amžiaus, neraštingi. Tokias šalis tik iš dalies galima laikyti išsivysčiusiomis.
Dažniausiai išsivysčiusiose šalyse pajamos pasiskirsčiusios tolygiai, tai daugiausia būdinga senosios ekonomikos šalims (JAV, Jungtinė Karalystė, Vokietija), tačiau išimtimi reiktų laikyti naujosios ekonomikos šalis, kuriose dar labai juntamas turtingųjų atotrūkis nuo gaunančių vidutines ar mažesnes pajamas.
Išsivysčiusių šalių ūkiui būdingas didelis produktyvumas, tai lemia tradicijos, kvalifikuota darbo jėga, didelės investicijos į gamybą, infrastruktūrą ir paslaugas.
Daugelyje išsivysčiusių šalių pramonė plėtojama jau antras šimtmetis. Šioms šalims būdinga gerai išplėtota pramonė, plėtojamos įvairios pramonės šakos – nuo sunkiosios iki aukštųjų technologijų. Nuolatinis investavimas į pramonės modernizavimą, naujų sričių plėtrą, lėmė šių šalių ekonominius rodiklius.
Išsivysčiusiose šalyse žemės ūkyje dirba labai maža dirbančiųjų šalies gyventojų dalis. Aukšto išsivystymo šalyse žemės ūkyje dirba iki 8–10 % dirbančiųjų, vidutinio išsivystymo šalyse – iki 20 %. Nepaisant mažos dirbančiųjų dalies, žemės ūkis išsivysčiusiose šalyse labai produktyvus. Tai lemia moderni kompiuterizuota technika, trąšos, intensyvus ūkininkavimas.
Daugelio išsivysčiusių šalių eksportas sudaro 2/3 viso šalies sukuriamo BVP, nes šiose šalyse gerai išplėtota ir pramonė, ir paslaugos. Gatava, aukštos kokybės produkcija turi didesnę vertę nei žaliavos ar pusgaminiai, tad eksporto struktūra, kurioje vyrauja gaminiai ir produkcija, leidžia šalims eksportuotojoms gauti didesnes pajamas.
Gerai išplėtotas transporto tinklas – būdingas išsivysčiusių šalių bruožas. Šios šalys daug investuoja į kelių ir geležinkelių tinklo plėtrą ir modernizavimą, uostų statybą, o tai leidžia greičiau ir patogiau gabenti žaliavas ir produkciją, plėtoti užsienio prekybą.
Išsivysčiusioms šalims būdingas lėtas gyventojų skaičiaus augimas, o kai kurioms (pvz., Vokietijai, Italijai) ir mažėjimas. Tokias tendencijas lemia labai mažas gimstamumas. Išsivysčiusiose šalyse moterys, dėl siekio įgyti aukštąjį išsilavinimą bei daryti karjerą, atideda vaikų gimdymą. Be to, poros išmano apie kontracepciją, todėl gali planuoti vaikų skaičių. Prie mažo gimstamumo prisideda ir brangiai kainuojantis vaiko išlaikymas (aukštos drabužių, mokymosi priemonių, pramogų kainos).
Žemą kūdikių mirtingumo rodiklį išsivysčiusiose šalyse lemia aukštas medicinos lygis ir moterų raštingumas. Nuolatinė nėščiųjų priežiūra, kūdikių skiepijimas, modernios gimdyklos, kuriose dirba kvalifikuoti medikai, lemia mažą kūdikių mirtingumą (pvz., Norvegijoje šis rodiklis siekia tik 2,7 ‰, o Suomijoje 2,7 ‰).
Ekonomiškai stipriose šalyse vidutinės gyvenimo trukmės rodiklis siekia 78–83 m. Šiose šalyse žmonės ilgiau gyvena daugiausia dėl medicinos laimėjimų, pagerėjusio gyvenimo lygio, kur kas sumažėjusio vaikų mirtingumo.
Išsivysčiusiose šalyse ne tik labai gerai išplėtotas pirminės medicininės priežiūros tinklas (ambulatorijos, šeimos gydytojai, poliklinikos), bet ir antrinės medicininės priežiūros tinklas – gausu įvairių sričių specialistų, gydančių nuo vėžio, genetinių ligų ir kt.
Nuolat didėjantis žemės ūkio produktyvumas bei didėjančios pajamos lemia labai kokybišką išsivysčiusių šalių gyventojų mitybą. Šių šalių gyventojų dienos maisto racioną sudaro įvairūs produktai, turintys daug kilokalorijų. Apskaičiuota, kad vienas žmogus per parą gauna vidutiniškai 3300 kilokalorijų, kai minimalus poreikis siekia tik 2600.
Labai aukštą išsivysčiusių šalių gyventojų raštingumą (97–99 %) lemia gerai išplėtotas įvairių lygių mokyklų (pradinio, vidurinio, profesinio ir aukštojo mokslo) tinklas. Išsivysčiusiose šalyse garantuojamas nemokamas vidurinis mokslas, skiriamos lengvatinės paskolos, stipendijos studijuojantiems profesinėse ar aukštojo mokslo mokyklose. Vidutiniškai žmonės mokosi 15–17 metų. Intensyviai skatinamas mokymosi visą gyvenimą principas, kai valstybė remia profesinį perkvalifikavimą, organizacijas, užsiimančias vyresniojo amžiaus žmonių švietimu.
Išsivysčiusiose šalyse garantuotos lygios moterų ir vyrų teisės. Įstatymais reglamentuojamas lygus moterų ir vyrų skaičius institucijose, skatinama vadovaujančias pareigas skirti moterims, siekiama suvienodinti moterų ir vyrų atlyginimus.