Religijų paplitimas Lietuvoje

2020 m. pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis Lietuvoje buvo įregistruotos 37 religinės bendruomenės ir bendrijos, devynios religijos pripažintos tradicinėmis, jos yra svarbi sudėtinė Lietuvos kultūrinės ir istorinės tradicijos dalis. Didžiausia tikinčiųjų bendruomenė Lietuvoje – Romos katalikai, tačiau jų geografinis pasiskirstymas nėra tolygus. Katalikai didžiausią gyventojų dalį sudaro Alytaus, Marijampolės, Telšių, o mažiausią – Klaipėdos, Vilniaus ir Utenos apskrityse. Kitų religijų šalininkų skaičius ir geografinis pasiskirstymas Lietuvoje glaudžiai siejasi su tautine gyventojų sudėtimi. Evangelikų liuteronų daugiausia gyvena Vakarų Lietuvoje – Tauragės, Klaipėdos apskrityse, evangelikų reformatų – Panevėžio apskrityje (Biržų r.), stačiatikių – Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse.

Teritorinė tikinčiųjų ir netikinčiųjų gyventojų sklaida skirtinga. Kaime tikinčiųjų 10,9 % daugiau negu miestuose. Didžiausia tikinčiųjų dalis yra kaimiškose Tauragės, Alytaus, Marijampolės, o mažiausia – Šiaulių, Klaipėdos, Vilniaus apskrityse.

Įvairiausia gyventojų religinė sudėtis buvo miestuose ir ypač daugiataučiuose, tokiuose kaip Visaginas, Klaipėda, Vilnius. Įvairiataučiame Vilniuje didesnę Romos katalikų dalį lėmė tai, kad šią religiją išpažįsta ne tik lietuviai ir lenkai, bet ir nemaža dalis baltarusių, ukrainiečių ir kitų tautybių žmonių.

• Lietuvoje vyrauja Romos katalikų religija – tai labiausiai į Europos šiaurės rytus nutolusi katalikiška šalis.
• Stačiatikių religiją daugiausiai išpažįstą rusų tautybės gyventojai.
• Rusų palikuonys, gyvenantys Lietuvoje kelis šimtmečius, dauguma yra sentikiai.
• Atgimsta senasis lietuvių tikėjimas, vadinamas baltų tikėjimu. Ikikrikščioniškos religijos dar vadinamos pagoniškomis arba pirmykštėmis. Pagonybė oficialiai buvo uždrausta 1387 metų Lietuvos valdovų aktu. Baltų bendruomenių šiandien yra apie trisdešimt, geografiškai jos pasiskirsto labai netolygiai.

Pasak 2016 m. atlikto tyrimo, 47 % Lietuvos gyventojų teigia esantys religingi. Pasaulio vidurkis – 62 %. Lietuvoje 34 % respondentų nurodė esantys nereligingi žmonės, 6 % save apibūdino kaip ateistus, o 12 % sakė neturintys atsakymo.

Paklausti apie religinius įsitikinimus, 54 % respondentų lietuvių tvirtino tikintys Dievu, 35 % – gyvenimu po mirties, 65 % – kad žmonės turi sielą. Dangumi ir pragaru tikintys atitinkamai nurodė 27 ir 21 % apklausos dalyvių.