Religija
Visų kultūrų sudedamoji dalis yra religija. Tai vienas iš pagrindinių žmonijos kultūros elementų. Ji formuoja skirtingą požiūrį į gyvenimą ir vaidina svarbų vaidmenį šalių kultūroje, politikoje, ekonomikoje, pvz., religija gali lemti šeimos dydį – tai lemia pasaulio gyventojų skaičių ir pasiskirstymą. Religija turi įtaką ir šalies ekonomikai, pvz., žemės ūkio specializacijai: judėjų ir musulmonų religija draudžia valgyti kiaulieną, induizmas – galvijų mėsą. Religija gali keisti net politinį žemėlapį – religiniai skirtumai dažnai tampa karo pradžios motyvu. Nors religijos skiriasi, tačiau jos turi ir daug bendrų bruožų: tikėjimą, amžinybės viltį, maldą, simbolius, šventąsias vietas, šventes. Kiek pasaulyje yra religijų, pasakyti sunku. Daugybė pirmykščių religijų išnyko, kai kurios susiliejo su pagrindinėmis. Visos šiuolaikinės religijos skirstomos į pasaulines ir etnines (tautines).
Geografas Vidmantas Daugirdas kalba apie religijas
Religija
Tai žmonių tikėjimas tuo, kad egzistuoja aukštesnės antgamtinės jėgos, tikėjimas į Dievą ar dievus, tuos tikėjimus atitinkantys ir realizuojantys apeiginiai veiksniai ir tikinčiųjų visuomeninė organizacija – Bažnyčia.
Musulmonai
Islamą išpažįstantys tikintieji.
Pirmykštės religijos
Tai etninės kilmės religijos, dominuojančios iki pasaulinių religijų įsiskverbimo, pvz., šamanizmas – viena seniausių religijos formų, kurioje didžiausią reikšmę turi įvairios protėvių arba gamtos dvasios, kartais dievai, su kuriais šamanai ir tikintieji bendrauja pasinerdami į transą, o jis sukeliamas muzikos ar svaiginamųjų medžiagų.
Pasaulinės religijos
Bendrosios arba universalios, kai kiekvienas gali tapti jų bendruomenės nariu. Šiuolaikinės pasaulinės religijos – krikščionybė, islamas ir budizmas.
Etninės (tautinės) religijos
Būdingos vienai tautai arba paplitusios tik vienoje šalyje pvz., induizmas, judaizmas, šintoizmas, konfucianizmas.
Krikščionybė
Krikščionybė – monoteistinė religija, pagal išpažinėjų skaičių didžiausia pasaulyje. Krikščionybės esmė yra tikėjimas Jėzumi Kristumi – Dievo sūnumi, per kurį Dievas apsireiškė žmonėms. Krikščionybės pranašas, Jėzus Kristus, gimė Betliejuje. Jis ir dvylika jo pasekėjų (apaštalų) keliavo po šalį ir skleidė naują tikėjimą, vėliau, trisdešimt trečiaisiais gyvenimo metais, buvo nukryžiuotas. Todėl lyg šiolei krikščionybės simbolis yra kryžius. Krikščionybės pažiūrų pagrindą sudaro Biblija. Maldos namai – bažnyčia, cerkvė. Bėgant laikui krikščionybė suskilo į atskiras šakas. Pagrindinė krikščionybės įvairovės priežastis buvo du istoriniai judėjimai. Pirmasis – tai vadinamasis „Didysis skilimas“ tarp Rytų (stačiatikybė) ir Vakarų (katalikybė), įvykęs 1054 metais, ir antrasis – XVI amžiaus judėjimas, vadinamas reformacija, kai atsirado protestantizmas.
Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia, Vilniuje
Vievio Dievo Motinos Ėmimo į dangų cerkvė
Monoteistinė religija
Tikėjimas, kad yra vienas Aukščiausiasis Dievas.
Katalikai
Katalikybės paplitimas pasaulyje. Yra šalių, kuriose katalikai sudaro absoliučią arba didelę tikinčiųjų daugumą: Ispanija (97 % tikinčiųjų), Paragvajus (96 %), Lenkija (95 %), Venesuela (94 %), Airija (93 %), (Lietuva (77 %).
Protestantai
Protestantizmo paplitimas Europos šalyse. Iš Vokietijos protestantizmas paplito Šiaurės Europos šalyse, Šveicarijoje, Didžiojoje Britanijoje. Vėliau JAV, Australijoje.
Stačiatikiai
Stačiatikybė Europoje įsitvirtino tose šalyse, kurios priklausė Bizantijos imperijai arba buvo jos įtakoje. Labiausiai stačiatikybė paplitusi Rusijoje, Graikijoje, Rumunijoje, Serbijoje.
Islamas
Islamas – monoteistinė religija. Islamo išpažinėjai, vadinamieji musulmonai, tiki vieninteliu ir amžinu dievu Alachu ir jo pranašu Mahometu. Islamo principai išdėstyti šv. knygoje Korane. Islamo simbolis – Pusmėnulis su žvaigžde, musulmonų maldos namai – mečetė.
Mečetė Kaune
Sunitai
Šiuolaikiniame musulmonų pasaulyje vyrauja sunitai, kurių daugiausia gyvena Pietvakarių ir Pietryčių Azijos (ypač Indonezijoje), Šiaurės Afrikos šalyse ir kt.
Šiitai
Šiitai sudaro maždaug dešimtadalį visų musulmonų. Jų daugiausia Irane ir Irake. Islamo susiskaldymas į atskiras kryptis ir sektas dažnai tampa nesantaikos tarp šalių priežastimi, neretai įsiplieskia karai.
Budizmas
Budizmas – seniausia pasaulinė religija. Pasak padavimo, budizmo pradininku laikomas princas Sidharta Gautama, pramintas Buda. Buda aiškino, kad žmogų verčiąs kentėti daiktų troškimas. Išsivadavus iš to troškimo, baigiasi ir kentėjimas, pasiekiama tobula ramybė – nirvana. Nuo kitų religijų pradininkų Buda skyrėsi tuo, kad niekada nevadino savęs Dievo pasiuntiniu. Jis buvo tik žmogus. Budizmo tikėjimo pagrindas aiškinamos Tripitakos knygoje. Budistų šventyklos – pagodos.
Induizmas
Induizmas – etninė religija, kuri neturi nei įkūrėjo, nei pranašo. Induizmas veikiau kultūra nei religija. Tai politeistinė religija – induizme yra nesuskaičiuojama daugybė dievų, trys svarbiausi dievai – Brahma (pradininkas), Višnus (globėjas) ir Šiva (pasaulio griovėjas). Ankstyviausi tikėjimai buvo užrašyti Vedose. Tikima tik viena pasaulio dvasia – Brachmanu. Induistai tiki, kad miręs žmogus atgimsta kitu pavidalu.
Politeistinė religija
Tikėjimas į daug dievų, atliekančių skirtingas funkcijas.
Judaizmas
Judaizmas – monoteistinė etninė religija, išpažįstama žydų tautos. Pagrindiniai judaizmo principai yra tikėjimas į vieną ir vienintelį Dievą, pasaulio kūrėją ir visų žmonių tėvą. Judaizmo tikėjimas išdėstytas penkiose pirmosiose Biblijos knygose – Toroje. Sukurta 613 įstatymų, kurie apima visas gyvenimo sritis – nuo civilinės teisės iki higienos. Žydų maldos namai vadinami sinagoga.
Vilniaus choralinė sinagoga
Konfucianizmas
Konfucianizmas – Kinijoje atsiradusi ir Rytų Azijoje paplitusi etinė ir filosofinė kryptis, neretai priskiriama prie religijų. Jos įkūrėjas kinų filosofas Konfucijus (551–479 pr. m. e.). Konfucianizmas kalba apie visuomenę, valstybės valdymą, šeimą, moralę. Ši religija darė ir tebedaro didelę įtaką Rytų Azijos šalyse. Svarbiausias autoritetas – filosofas Konfucijus, kurio vardu doktriną pavadino vakariečiai.
Šintoizmas
Šintoizmas – etninė religija, plačiausiai praktikuojama Japonijoje. Garbinami gamtos reiškiniai ir ją įkūnijantys dievai, gamtos dvasios ar dvasinės būtybės. Šintoizmas neturi griežtos struktūros, šventų raštų, savo aiškiai išreikštos religinės filosofijos, Dievo sąvokos. Šintoistų maldos vieta yra šventyklos, taip pat natūralūs gamtos objektai: medžiai, akmenys, apjuosti ryžių virve.
