Lietuvos žemės ūkio sektoriaus veiklą ir politiką lemia Bendroji Europos Sąjungos žemės ūkio politika ir mūsų šalies makroekonominė situacija. Po ekonominės krizės Lietuvos žemės ūkis greitai atsigavo, jau didėja gamybos produktyvumas. Pagal žemės ūkio naudmenas vienam gyventojui Lietuva yra ketvirta pasaulyje. Ūkinėje veikloje dalyvauja dvi didelės žemės ūkio grupės: ūkininkai ir šeimos ūkiai, žemės ūkio bendrovės ir įmonės. Iki 2005 m. didėjo įregistruojamų ūkių skaičius, todėl vidutinis jų dydis buvo tik 11,1 ha. Vėliau įregistruojamų ūkių skaičius mažėjo, todėl didėjo vidutinis ūkių dydis. 2016 metais jis siekė 19,6 ha. Stambiųjų ūkių (daugiau kaip 100 ha žemės ūkio naudmenų) Lietuvoje yra apie 4000, t. y. 2 % visų ūkių, kurie dirba 42 % naudojamų žemės ūkio naudmenų. Darbo našumas stambiuose ūkiuose yra 3,5 karto didesnis nei vidutiniškai šalies žemės ūkyje. Jau kelerius metus mažėja sertifikuotų ekologinių ūkių skaičius. Bet stambėjant ūkiams, ekologiškai dirbamos žemės plotai išlieka stabilūs ir net truputį didėja. Lietuvos žemės ūkiui būdingas daugiafunkciškumas, nes jo tikslai yra ne tik pagaminti žemės ūkio produkcijos, bet ir didinti kaimo žmonių užimtumą bei pajamas, užtikrinti maisto kokybę, palaikyti gyvulių gerovę ir prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo. Žemės ūkio sektoriuje susiduriama ir su įvairiomis problemomis: nebaigta žemės reforma, daug dirvonuojančių ir piktžolėmis apaugusių žemės plotų, kaime nėra susiformavusio pakankamo viduriniojo sluoksnio – stiprių šeimos ūkių, bloga kaimo demografinė, socialinė ir ekonominė būklė.
Upyna
Upynos seniūnijoje jau 20 metų ūkininkauja Virginija ir Remigijus Gailiai. Jiedu valdo 260 ha. Ūkis išskirtinis, nes yra ekologinis-biodinaminis. Auginami 36 mėsiniai galvijai, 86 ha plotą užima sodai, 3 ha užsiimama daržininkyste, auginami rabarbarai. Telšių rajone Gailių ūkis laimėjo I vietą konkurse „Metų ūkis 2020“.
Didieji Mostaičiai
Tai tradicinis šeimos verslas. Nuo 2015 metų vyriausiojo bitininko pareigas perėmė vyriausia šėimos dukra – Giedrė Grigaitytė-Indrašienė. Prasidėjus bitininkavimo sezonui darbai suvienija visą didelę šeimą. Bitynas išsidėstęs Vakarų Lietuvoje, Klaipėdos ir Plungės rajonuose. Vasaros sezono metu bityną esame išskirstę į 12 mažesnių skyrių. Didžioji dalis bičių šeimų stovi miškingose vietovėse, kur didelė medingų augalų įvairovė. Pagal galimybę tariamės ir su ūkininkais, auginančiais medingus augalus, ir jų žydėjimo metu ten vežame bites. Sezono metu bityne Didžiųjų Mostaičių kaime priimame ekskursijas ir visus, norinčius įgyti žinių apie bitininkystę bei medaus gavybą.
Lybiškiai
Su sūnumis Pauliumi ir Tomu per 2 000 ha Tauragės apskrityje dirbantis M. Butkus neslepia, kad jų augalininkystės ūkiui reikėtų daugiau ir galingesnės technikos. Ūkiui kurti ir modernizuoti ūkininkų Butkų šeima naudojasi Europos Sąjungos paramos fondais, nors pripažįsta, kad reikalingai technikai įsigyti investuoja ir nuosavas lėšas.
Šėta
Netoli Šėtos ūkininkaujantį Dainių Šlaustą drąsiai galime vadinti ūkininku iš prigimties. Dainiaus ir jo brolio Lauryno Šlaustų ūkyje dirbama pažangiai.Pradėjęs naudoti automatinį vairavimą, jis vis labiau gilinosi į telemetrinių sistemų galimybes. Telematinės technologijos yra nepamainomas darbų dokumentavimo įrankis, o tai, kas yra sukaupta, galima matyti bet kokiame išmaniajame įrenginyje. „Anksčiau viską sąsiuvinyje užrašinėjau, o dabar atsidarai telefone „MyJohnDeere“ programėlę ir matai viską kaip ant delno. Koks traktorius, kur jis dirba, kiek padaryta, kiek degalų sunaudota, kas tuo pat metu buvo daryta pernai. Galima lyginti darbus, sąnaudas ir kitus duomenis įvairiais pjūviais“, – sužavėtas technologijų galimybėmis jaunas ūkininkas.
Ūkininkas Donatas Samukėnas iš Kėdainių rajono, Šėtos miestelio. Agronomiją studijavusio ūkininko ūkį sudaro 250 ha, kur auginamos pupos, žieminiai kviečiai ir žieminiai rapsai. Didžiąją ūkio dalį sudaro rapsai, kuriuos auginti paskatino šios kultūros pelningumas ir riziką įveikti padedantys pasėlių draudimai.
Donatas Samukėnas
Nupronys
Nupronių kaime (Onuškio sen., Trakų r.) ūkininkauja Tomas Dabašauskas, šiemet minėjęs 85 m. gimtadienį ir ūkininkaujantis nuo 17 m. Jo ūkis gausus: valdo 135 ha žemės, augina apie 70 mėsinių ir pieninių gyvulių (karves, arklius, jaučius, vištas ir kt.). „Reikia Lietuvą maitinti“, – šypsosi ūkininkas džiaugdamasis, kad jo pėdomis pasekė ir sūnus su žmona. Ūkininkas neturi sunkumų dėl ūkyje išaugintos produkcijos realizacijos – viską nuperka nuolatiniai pirkėjai iš sostinės.
Kabeliai
Varėnos rajono Kabelių kaime ūkininkauja smulkusis ūkininkas Audrius Jokūbauskas. Sūrininku save vadinantis ūkininkas laiko melžiamas ostfryzų veislės avis. Šiuo metu sūrinėje Audrius dirba kartu su sūrininku Giedriumi Tėveliu, kuris sodybą turi netoliese esančiame Kapiniškių kaime, tad vienuolika šiuo metu esančių melžiamų karvių su prieaugliais ganosi Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, natūraliose ir kvapniose Kabelių ir Kapiniškių pievose. Karves augina specialios veislės, džersio mišrūnes, kurios duoda riebų baltyminį pieną. Iš gauto pieno gaminami sūriai parduodami įvairiose vietose nuo Druskininkų, Vilniaus iki Kauno. Jo iniciatyva kasmet rugpjūtį Druskininkuose vyksta sūrių festivalis.
