Žemės ūkio tipai ir formos

Ekstensyvusis prekinis

Ūkininkavimo būdą lemia gamtiniai, socialiniai bei ekonominiai veiksniai. Ūkininkui renkantis ką auginti ir kokį ūkininkavimo būdą pasirinkti, apsisprendimą lemia ir asmeninė nuomonė, tradicijos, patirtis. Pasirenkant nevienodas ūkininkavimo formas, susidaro skirtingi žemės ūkio tipai. Jų paplitimo ribos yra sutartinės, nes vieno ūkio tipas pereina į kitą, o didesnėje teritorijoje galima rasti kelis ūkio tipus.

Ekstensyvusis prekinis:

Ekstensyvusis prekinis ūkis plėtojamas gamtos požiūriu nepalankiose teritorijose (kalnuotose regionuose, vėsesnio klimato srityse, teritorijose, kur dažnokai pasitaiko gamtinės nelaimės) ir retai gyvenamose srityse. Tokie ūkiai net su pakankamo kapitalo sąnaudomis neduoda didelio produktyvumo. Ten kur retai apgyvendintos lygumų teritorijos, tokios kaip Kanados prerijos, Argentinos pampa, Ukrainos stepės, augalininkystės produkcijos kiekis ploto vienetui yra mažas, o vienam gyventojui – didelis. Ekstensyvioji gyvulininkystė plėtojama Australijos pusdykumėse, Pietų Amerikos pampoje, Naujosios Zelandijos, Britų salų, Skandinavijos kalnuotose teritorijose.