Blog Archives

Ledyno pakraštyje vyko intensyvūs akumuliacijos procesai. Šioje zonoje susiformavo sudėtingas ledyno dugninių ir pakraštinių darinių bei ledo tirpsmo vandenų suformuotas reljefas.

Ledyno dugninių darinių reljefą sudaro pažemėjimuose susiformavusios moreninės lygumos, drumlinai, ozai. Moreninėse lygumose ledynas paliko nemažai stambių eratinių riedulių.

Ledyno pakraštinių darinių reljefą sudaro kalvagūbriai arba ištisos aukštumos, susiformavusios iš ledyno pakraštyje sustumtų ir suklostytų nuogulų. Aukštumose po sąnašų sluoksniu buvo palaidota nemažai ledo gabalų, kuriems vėliau ištirpus susidarė termokarstinės daubos. Galinės morenos gūbrius sudaro stambios nuolaužinės uolienos (žvyras, gargždas), eratiniai rieduliai.

Nuo ledyno pakraščio srūvantys ledo tirpsmo vandens srautai nešė žvirgždą, smėlį, molį ir sluoksnis po sluoksnio klostė šias nuogulas. Taip ilgainiui susidarė smėlingoji lyguma.

Judantis ledynas ardė poledyninį paviršių. Ardomosios veiklos intensyvumas priklausė nuo ledyno storio, poledyninio paviršiaus reljefo bei jį sudarančių uolienų atsparumo ir kitų veiksnių. Esant žemai temperatūrai, ledas buvo trapus ir tvirtai prišalęs prie paviršinių uolienų. Judantis ledynas gremžė ir ardė paviršių, atskėlė masyvius uolienų luitus, riedulius. Toks slenkančio ledyno ardomasis uolienų darbas vadinamas egzaracija. Slenkantis ledynas trupino prišalusius uolienų luitus ir pernešė juos dideliu atstumu. Visa ledyno nešama medžiaga buvo stipriai trinama, smulkinama, perplaunama, maišoma. Dėl to susidarė labai įvairios sudėties morena.

Akumuliacija – ledyno atliekamas uolienų klostymas, reljefo formavimas.

Aukštuma – aukščiau gretimų plotų iškilęs Žemės paviršius, kurio absoliutinis aukštis yra nuo 200 m iki 500 m.

Drumlinas – pailga aptakios formos kalva, sudaryta daugiausia iš dugninės morenos.

Egzaracija – slenkančio ledyno atliekamas ardomasis uolienų darbas.

Eratinis riedulys – ledyno atskeltas, nugludintas ir perneštas uolienos gabalas, kurio skermuo siekia daugiau kaip 20 cm.

Gargždas – suapvalinta nuosėdinė uoliena, ją sudaro dalelės, kurių skersmuo yra nuo 6 iki 20 cm.

Kalvagūbris – palyginti neaukšta, iškili, ištįsusi (pailga) reljefo forma, sudaryta iš vora išsirikiavusių kalvų.

Kvarteras – naujausias geologinis periodas, priskiriamas kainozojaus erai ir besitęsiantis iki šiol.

Ledynmetis – Žemės geologinės istorijos laikotarpis, kuriuo labai atšalus klimatui, susidarė ledo danga, apledėjo dideli plotai.

Molingoji lyguma – lyguma, susidariusi susiklosčius moliams prieledyninio ežero dugne.

Molis – nuosėdinė uoliena, sudaryta iš dalelių, kurių skersmuo mažesnis nei 0,002 mm.

Morena – uolienų, kurias palieka ledynas, visuma.

Moreninė lyguma – lyguma, sudaryta iš ledyno suklostytos dugninės morenos.

Ozas – ilga, siaura ledyno viduje, vandens tirpsmo tėkmių vagose susiformavusi kalva, sudaryta daugiausia iš smėlio ir žvyro.

Pleistocenas – kvartero periodo geologinė epocha, prasidėjusi prieš 2,5 mln. metų ir pasibaigusi maždaug prieš 12 000 metų, apėmė besikartojančių ledynmečių laikotarpį.

Smėlingoji lyguma – lyguma, susidariusiu ledyno tirpsmo vandeniui suklosčius smulkias uolienų daleles – smėlį.

Smėlis – nuosėdinė uoliena, sudaryta iš nuotrupinių dalelių. Dalelių skersmuo svyruoja nuo 0,063 mm iki 2 mm.

Termokarstinė dauba – reljefo forma, susidariusi pasitraukus ledynui, kai atskilę ledo luitai yra užnešami sąnašomis, o ledui ištirpus po žeme susidaro oro ertmė ir žemė įgriūva.

Žvyras – biri nuosėdinė uoliena, sudaryta iš žvirgždo ir smėlio.

Žvirgždas – nuosėdinė uoliena, kurią sudaro suapvalintos dalelės nuo 2 mm iki 6 cm.

Mūsų šalies reljefą formavo daugiausia ledynai. Ypač reikšmingas Lietuvos paviršiui paskutinis apledėjimas.

Ledyno pakraštyje susikaupė moreninių nuogulų: riedulių, žvyro, gargždo, smėlio. Susidarė kalvotosios moreninės ežeringosios aukštumos (pvz., Baltijos ir Žemaičių). Trumpalaikio ledyno stabtelėjimo vietose susidarė moreniniai kalvagūbriai (pvz., Linkuvos, Vilkijos).

Tirpstant ledynui, susiformavo prieledyninės marios, kurių dugne nusėdę smėliai, moliai sudarė derlingas molingąsias lygumas, pvz., Karšuvos, Žiemgalos.

Dideli tirpstančio ledyno vandens srautai Pietryčių Lietuvoje suklostė banguotą smėlingąją Pietryčių lygumą.

Dabartinį Lietuvos paviršių suformavo kvartero paskutinio periodo apledėjimas. Prieš 16 tūkst. metų pradėjus šilti klimatui, ledynas ėmė smarkiai tirpti ir trauktis į šiaurę. Ledynas neatsitraukė iškart, o dar kelis kartus sustojo. Skiriami 5 paskutiniojo ledyno traukimosi iš Lietuvos etapai.