Blog Archives

Nepaisant geografinės platumos, Lietuva turi neblogas sąlygas saulės energetikai, bet iki šiol šis procesas vyko vangiai. Palyginti su kitomis vidutinių platumų valstybėmis (Vokietija, Čekija), Lietuvos rodikliai labai žemi. Didžiulis susidomėjimas saulės elektrinėmis iki 30 kilovatų Lietuvoje kilo po to, kai valstybė už aukštą kainą įsipareigojo 12 metų fiksuotu tarifu supirkti jų gaminamą elektrą. Tokios lengvatos paspartino saulės elektrinių plėtrą, todėl dabar jų įvairaus dydžio ir galios galima matyti visoje Lietuvoje. 2013 m., neproporcingai išaugus namų ūkių ir verslo subjektų, norinčių pasipelnyti iš saulės energetikos valstybės sąskaita, skaičiui, supirkimo tarifai buvo sumažinti, tad susidomėjimas saulės jėgainėmis atslūgo. 2019 m. saulės jėgainėse buvo pagaminama 2,4 % elektros energijos kiekio.

2011 m. Kinijoje įrengta apie 17,6 GW pajėgumų vėjo jėgainių ir tai sudarė 44 % visų tais metais pasaulio investicijų į šios rūšies energetiką. Lyginant su ankstesniais metais, mažiau investuota dėl griežtesnių reikalavimų naujiems projektams. Nepaisant to, 2011 m. pabaigoje Kinijoje buvo beveik 62,4 GW pajėgumų vėjo jėgainių, kurios sudarė daugiau nei ketvirtadalį viso pasaulio vėjo energijos.

Nors atsinaujinantys energijos šaltiniai sudaro tik 4 % bendro šalies energijos kiekio, pagal vėjo jėgainių galingumą JAV yra antra po Kinijos. Vėjo energetikos plėtrą skatina valstybės parama. Nuo 2007 m. vėjo jėgainės sudarė 35 % visos naujos energetikos. Apie penktadalis vėjo jėgainių pajėgumų sutelkta Teksaso valstijoje, nors 2011 m. didžiausias pajėgumų augimas fiksuotas Kalifornijos, Ilinojaus ir Ajovos valstijose.

Europos Sąjungoje energijos gavyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių turi sudaryti 23 %, todėl daugėja šalių, statančių vėjo jėgaines. ES vėjo energetika išaugo nuo 2,2 % 2000 m. iki 10,5 % 2011 m. Vokietija Europos regione yra lyderė pagal energijos gamybą vėjo jėgainėse. Ji pagamina 30 GW energijos, o tai yra 32 % Europos Sąjungos energijos. Vokietija iki 2022 m. yra nusprendusi visiškai atsisakyti branduolinės energijos, todėl energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių numatoma intensyviai plėtoti ir toliau. Vien Šiaurės Reino-Vestfalijos krašte iki 2020 m. ketinama padidinti elektros energijos gavybą, naudojant vėjo jėgaines nuo dabartinių 3,7 % iki 15 %. Vėjo turbinų statyba numatoma prie kelių ir geležinkelių, nes taip daromas mažesnis poveikis apgyvendintoms teritorijoms.

Didelė šalies teritorija, daug vėjuotų pakrančių, kalnuotumas yra tos palankios gamtinės sąlygos, kurios leidžia Ispanijai plačiai plėtoti vėjo energetiką. Ispanija vėjo jėgainėse pagamina daugiau kaip 30 % reikalingos energijos ir pasaulyje pagal energijos galią yra ketvirta. Nors pagal įdiegtą galingumą Ispanija atsilieka nuo Vokietijos, bet pagamina panašų kiekį elektros energijos.

Trečias energijos šaltinis pagal pagaminamą elektros kiekį po šiluminių ir branduolinių elektrinių yra atsinaujinantys ištekliai. Jie sudaro šiek tiek daugiau nei 16 % elektros energetikos rinkos. Nors tarp atsinaujinančių energijos šaltinių dominuoja hidroenergija, o vėjo jėgainėse pagaminama tik kiek daugiau nei 1 % šalies energijos, pagal vėjo jėgainių galingumą Indija yra penktoje vietoje pasaulyje, o pagal vėjo jėgainių pajėgumus 2011 m., Indija yra trečioje vietoje pasaulyje. Vienas iš Indijoje esančių vėjo jėgainių parkų yra antrasis pagal dydį pasaulyje. Indijos ekonomika auga sparčiai, tačiau elektros infrastruktūra nėra tobula, todėl juntamas elektros energijos stygius.

Europoje vėjo energijos galia 2011 m. pabaigoje sudarė 93 957 MW. Tuo metu Lietuvoje 2011 m. pabaigoje vėjo energijos galia siekė tik 179 MW. Daugiausia vėjo jėgainių yra Vakarų Lietuvoje, kur stipriausi vėjai. Nepakankamai sparčią vėjo energetikos plėtrą Lietuvoje lemia vangus valstybės institucijų požiūris į atsinaujinančių išteklių energetiką, nepakankamas viešosios nuomonės formavimas, gyventojų neišprusimas.

Islandija neturi iškastinio kuro, tačiau joje gausu hidroenergetinių išteklių. Vandens ir geoterminėse elektrinėse pagaminama 100 % energijos. 75 % Islandijos energetinių pajėgumų yra neįsisavinami, maždaug 69 % šalyje pagaminamos elektros energijos atkeliauja iš hidroelektrinių, likusi dalis gaunama iš geoterminių šaltinių. Naudojant pastaruosius išteklius, 27 % geoterminės energijos panaudojama elektros gamybai, o likusi dalis šiluminei energijai.

Nors Norvegija turi nemažai iškastinio kuro, jos energetikos pagrindą sudaro hidroenergija (93 %). Kalnuotumas ir vandeningos upės ištisus metus sudaro palankias sąlygas hidroenergijai plėtoti.

Vandens ištekliai yra nacionalinis Albanijos turtas – vien Drino upė sukuria apie 90 % elektros energijos, naudojamos Albanijos pramonėje ir namų ūkiuose. Albanijos hidroenergetikos ūkis susiduria su elektros energijos gamybos svyravimais, kurie atsiranda dėl sausringo klimato.

Brazilijoje nėra gausu iškastinio kuro, todėl hidroelektrinėse pagaminama 64 % elektros energijos. Vandens ištekliai garantuoja didžiulį hidroenergetinį potencialą. Vien antra pagal dydį pasaulyje Itaipu hidroelektrinė, kurią statė Paragvajus ir Brazilija, pagamina 25 % visos šalyje sunaudojamos elektros energijos.

Paragvajaus ir Brazilijos pasienyje, užtvenkus Paranos upę, pastatyta viena galingiausių pasaulyje Itaipu hidroelektrinė. Paragvajus didžiąją pagamintos energijos dalį parduoda Brazilijai. Itaipu ir kitos hidroelektrinės Paragvajų aprūpina energija 100 %.

Iki 2010 m. Lietuva buvo branduolinė valstybė ir pirmavo pasaulyje pagal atominėje elektrinėje pagaminamą energiją (82 %). Stojant į Europos Sąjungą buvo susiderėta, kad Lietuva sustabdo reaktorių veiklą ir uždaro Ignalinos atominę elektrinę. Tada Lietuva 90 % energijos pagamindavo šiluminėse elektrinėse, kas didino priklausomybę nuo importuojamų žaliavų. Ši nepriklausomybė dabar mažėja, nes 51 % elektros energijos gaunama iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Belgija neturi iškastinio kuro, bet iš importuojamų žaliavų šiluminėse elektrinėse pagaminama 36 % energijos. Norint sumažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro, plėtojama branduolinė energetika. Atominėse elektrinėse pagaminama 39 % energijos.

Prancūzija neturi pakankamai iškastinio kuro, tačiau turimi urano ištekliai leido sukurti branduolinę energetiką. Dabar didesnę dalį urano atsiveža ir branduolinėse jėgainėse pagamina 67 % šalies energijos poreikio. Šalis pirmauja pasaulyje pagal pagaminamos branduolinės energijos kiekį.

Šveicarija neturi iškastinio kuro, o nuotolis nuo jūrų kelių sunkina jų atsivežimą, todėl pagrindiniai energetikos sektoriai yra branduolinė energetika ir hidroenergija. Atitinkamai jose pagaminama 35 % ir 59 % energijos.

Anksčiau Slovakijoje branduolinėse jėgainėse buvo pagaminama 54 % energijos. Dabar branduolinėse jėgainėse pagaminamos elektros kiekis sumažėjo iki 22 %. Po tiek pat elektros energijos pagaminama šiluminėse elektrinėse ir iš atsinaujinančių šaltinių. Dar trūkstamą elektros energijos dalį Slovakija importuoja iš kaimyninių šalių.

Nors Ukraina turi iškastinio kuro, jų kiekiai nėra tokie dideli, o energijos sunaudojama daug. Todėl šalia šiluminės energetikos, kuri pagamina 38 % energijos, plėtojama branduolinė energetika. Pastarajai tenka 54 % pagamintos energijos kiekio.

Šiluminė energetika Estijoje sudaro 83 %, daugiausia naudojami Estijoje išgaunami degieji skalūnai.

Turimi akmens anglių ištekliai Lenkijai leidžia plėtoti šiluminę energetiką. Šio tipo elektrinėse pagaminama 87 % energijos.

Kipro šiluminė energetika sudaro 91 % energijos. Kipras neturi jokių kasamųjų išteklių ir visus juos importuoja. Panaši situacija susidariusi ir Airijoje bei Japonijoje.

Beveik visa energija (99 %) pagaminama šiluminėse elektrinėse iš vietinių žaliavų. Alžyras turi pakankamai naftos ir dujų išteklių, kuriuos naudoja ne tik energetikos sektoriuje, bet ir eksportuoja į Pietų Europą.

Šiluminėse elektrinėse pagaminta energija sudaro 91 % visos energijos. Tokią energetikos struktūrą lemia turimi gausūs akmens anglių ištekliai. Likusią dalį (6 %) sudaro branduolinė energija.

Iš iškastinio kuro Australijoje pagaminama 83 % energijos. Australija išgauna naftos, gamtinių dujų, degiųjų skalūnų ir ypač daug akmens anglies. Nors Australija turi ir urano, branduolinės energetikos šioje šalyje nėra.