Perspektyvios iškasenos
Lietuvoje anhidritas ištisiniu 40–60 m storio klodu užpildo viršutinio permo nuogulų storymę, kuri plyti visoje pietinėje ir pietvakarinėje Lietuvoje apie 12 tūkst. km² plote 155–790 m gylyje. Anhidritą pradėti eksploatuoti planuojama artimiausiu metu, perspektyviausias telkinys yra į pietus nuo Kauno. Šios iškasenos atitektų cemento, trąšų, statybinių, gipso medžiagų, popieriaus, dirbtinės odos, medicinos pramonei. Jį taip pat būtų galima panaudoti sieninėms apdailos plokštėms, palangėms, laiptams, grindims, skulptūroms, suvenyrams gaminti. Anhidrito kasyba laikoma ekologiškiausia kasybos rūšimi. Kloduose nėra pavojingų dujų, pagrindiniai darbai atliekami po žeme.
Permo amžiaus nuosėdinė uoliena sudaryta iš mineralo halito. Akmens druskos telkiniai susidarė sauso klimato sąlygomis iš uždarų, nykstančių jūrų. Aptinkama pietvakarinėje Lietuvos dalyje (Šilutės rajone). Klodo storis apie 65 m, bet gylis iki druskos daugiau kaip 400 m. Eksploatuoti būtų ekonomiškai nenaudinga. Akmens druska naudojama maistui, taip pat druskos rūgščiai, chlorui gaminti.
Devono laikotarpio kloduose (30–45 m) Biržų ir Pasvalio rajonuose slūgso gipso sluoksniai, tačiau neeksploatuojami, nes gali suintensyvinti karstinius procesus. Gipsas naudojamas medicinoje, statybų, popieriaus pramonėje, dekoracijoms, dirvožemiui gerinti.
Prekambro geležies rūdos telkiniai yra Varėnos miesto pietvakarinėje dalyje kristalinio pamato viršuje maždaug 350 m gylyje, bet tęsiasi gilyn apie kilometrą. Šioje teritorijoje išgręžta keletas gręžinių ir nustatyta, kad rūda sodri ir kokybiška. Kitas telkinys rastas Zarasų rajone netoli Latvijos sienos, gylis iki jo apie 900 metrų.
Organinės kilmės mineralas, susiformavęs sustingus spygliuočių medžių sakams prieš 50 mln. metų. Didžiausias gintaro klodų telkinys yra kaimyninėje Kaliningrado srityje (Rusija). Lietuvoje aptinkama šiaurinėje Kuršių marių dalyje (Juodkrantės teritorijoje). Gintaras naudojamas medicinoje, vaistų gamybai, juvelyrikoje, chemijos pramonėje (lakų, dažų gamybai).
Skalūnų dujos (shale gas) – tai gamtinės dujos, susikaupusios mažo skvarbumo ar nelaidžiose uolienose. Tai iš esmės gamtinės metano dujos, susikaupusios organika praturtintose molio skalūnų sluoksniuose dujiniame (laisvos dujos), ištirpintame ar absorbuotame būviuose.
Baltijos jūros regione šiuo požiūriu perspektyviausi yra silūro geologinio periodo molio skalūnai. Jie paplitę nuo Lenkijos iki Latvijos. Lenkijoje vyksta labai aktyvus šių metano dujų tyrimo, gavybos licencijų išdavimas. Preliminariais duomenimis vakarų Lietuvos silūro storymė galėtų generuoti nemažus kiekius skalūnų dujų, tačiau tikslesniam įvertinimui yra reikalingi tolimesni tyrimai. Perspektyvių apatinio silūro uolienų slūgsojimo gylis kinta nuo 1700 m iki 2050 m pietvakarinėje Lietuvos dalyje. Šių sluoksnių storis kinta nuo 40 m iki ~ 160 m. Skalūnų dujos gali būti nauju, iki šiol Lietuvoje beveik netyrinėtu ir neįvertintu, energetinių išteklių šaltiniu.
Komerciniam skalūnų dujų įsisavinimui būtina turėti efektyvias ir nebrangias geologinio sluoksnio hidraulinio plėšymo bei horizontalių gręžinių gręžimo technologijas. Pasauliniai pavyzdžiai rodo, kad molio skalūnų tyrimai ir gavyba ne visur atitinka aplinkosauginius reikalavimus. Pagrindinis pavojus aplinkai skalūnų dujų gavybos metu siejamas su galimu geriamo vandens sluoksnių, tame tarpe ir gruntinio vandens, užteršimu. Dėl šių ir kitų grėsmių nemažai vietos bendruomenių, kurių teritorijose teoriškai galima molio skalūnų žvalgyba ir gavyba, nepritaria šių energetinių išteklių gavybai.
Informacija ir duomenimis apie skalūnų dujas talpinančias uolienas disponuoja Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
