Lietuvos ploto kaita
Dabartinės Lietuvos Respublikos sienų ribos nustatytos 1945 m., po Antrojo pasaulio karo, Potsdamo konferencijos metu. Deja, Lietuva tuo metu buvo okupuota Sovietų Sąjungos ir derėtis dėl sienų negalėjo. Konferencijoje nustačius Lietuvos sienas, šalies plotas siekė 65 300 km². Toks jis išliko iki šių dienų.
Per ilgą šalies valstybingumo laikotarpį sienų ribos keitėsi, teritorija ne kartą plėtėsi, o dėl karų ir politinių sprendimų ne kartą ir mažėjo. Skiriami penki etapai, kai Lietuvos teritorijos plotas gerokai pasikeitė.
Karaliaus Mindaugo valdymo laikotarpiu (1253–1263 m.) Lietuvos valstybės teritorija buvo beveik dvigubai didesnė nei dabartinė ir siekė apie 120 000 km². Teritorija apėmė baltų gyvenamas žemes bei dalį į rytus nutolusių baltarusių gyvenamų žemių.
Gedimino LDK
Valdant Gediminaičių dinastijos kunigaikščiams Lietuvos (LDK) plotas išsiplėtė labai ženkliai, vis apimant naujas žemes į rytus ir pietryčius. LDK sienas Didysis kunigaikštis Gediminas nukėlė toli į rytus bei pietus. LDK plotas Gedimino laikais padidėjo maždaug trečdaliu.
Vytauto LDK
Per visą valstybingumo istoriją didžiausią plotą LDK apėmė Vytauto valdymo laikais XV a., kai, užkariaujant vis naujas teritorijas, valstybės ribos išsitęsė iki pat Juodosios jūros. Tuo metu LDK plotas siekė net 930 000 km² ir apėmė visą dabartinės Baltarusijos, beveik visą Ukrainos, dalį Moldavijos, Rusijos ir Lenkijos teritorijas.
Nuo XV a. pabaigos LDK teritorija ėmė mažėti. Pirmiausia dalis pietinių teritorijų atiteko Lenkijos karalystei po Liublino unijos 1569 m., kuria LDK ir Lenkija sudarė naują valstybę – Abiejų Tautų Respubliką (ATR). Vėliau Smolenkso ir Kijevo žemes prarado XVII a. karų su Maskvos kunigaikštyste metu. Šiuo laikotarpiu Lietuvos teritorija sumažėjo iki 320 000 km².
XVIII a. sustiprėjusios Rusijos, Austrijos ir Prūsijos valstybės pasidalino Abiejų Tautų Respubliką. Lietuva prarado valstybingumą. Didžiausia po antrojo padalijimo likusi LDK teritorijos dalis, t. y. etninės lietuvių žemės, ir Kuršo kunigaikštija atiteko Rusijai (iš viso 120 000 km² teritorija su 1,2 mln. gyventojų). Ši teritorija Rusijai priklausė iki Pirmojo pasaulinio karo.
Pirmasis padalijimas
Antrasis padalijimas
Trečiasis padalijimas
1918–1920
Pirmojo pasaulinio karo pabaigos išvakarėse, silpstant dviem galingoms Rusijos ir Vokietijos imperijoms, Lietuvai pasitaikė puiki galimybė atkurti valstybingumą. Praėjus keleriems metams po Nepriklausomybės paskelbimo, 1920 m., Lietuva su tuometine Sovietų Rusija sudaro taikos sutartį, kuria buvo nustatytos Lietuvos valstybės sienos, apimančios etnines lietuvių žemes, kurių plotas tuo metu siekė 88 111 km².
1920–1921
Tų pačių metų rudenį rytines Lietuvos žemes, vadinamąjį Vilniaus kraštą, okupavo lenkų kariuomenė, Lietuva neteko apie 40 % turėtos teritorijos.
1921–1923
1921 m. po tarp Lietuvos ir Latvijos valstybių įvykusių teritorinių mainų Lietuva iš Latvijos gavo gyvybiškai svarbų Baltijos jūros pakrantės ruožą su Palangos ir Šventosios miestais bei siaurą ruožą ties Zarasais. Mainais už gautus 200 km² Lietuva Latvijai perleido 300 km² ploto teritorijas Lietuvos ir Latvijos pasienyje. 1923 m. vykusio pirmojo visuotinio surašymo metu Lietuvos plotas siekė apie 53 000 km².
1923–1939
Tais pačiais metais (1923 m.) įvyko Klaipėdos sukilimas, kurio rezultatas – prie Lietuvos prijungtas Klaipėdos kraštas. Lietuvos plotas padidėjo iki 55 670 km².
1939
Antrojo pasaulinio karo išvakarėse (1939 m. kovo mėn.) hitlerinė Vokietija okupavo Klaipėdos kraštą. Lietuvos plotas tapo mažiausias per visą istoriją ir tesiekė 52 822 km². Tais pačiais metais Lenkiją užgrobusi SSRS Lietuvai grąžina Vilniaus kraštą ir mūsų šalies plotas padidėja iki 59 731 km². Tačiau po metų SSRS okupuoja Lietuvą ir įtraukia ją į Sovietų Sąjungos sudėtį.
1945
1945 m., Sovietų Sąjungai užėmus Vokietijai priklausantį Klaipėdos kraštą, ši teritorija buvo prijungta prie tuometinės Lietuvos TSR, taip Lietuvos plotas padidėjo iki dabartinių 65 300 km².
