Pagal pateiktą schemą paruoškite pristatymą tema „Išsivysčiusių ir besivystančių šalių miestų problemos“.
Uždaviniai:
Aglomeracija – vientisa urbanistinė teritorija, kurią sudaro susilieję įvairaus dydžio miestai.
Demografinis sprogimas – spartus gyventojų skaičiaus augimas.
Lūšnynas – skurdžiausiai gyvenančių žmonių kvartalas didmiestyje. Tokių kvartalų ypač daug Lotynų Amerikos, Afrikos bei Pietų ir Pietryčių Azijos šalyse.
Urbanizacija – tai teritorijos miestėjimas: gyventojų kėlimasis iš kaimų į miestus, miestų augimas ir daugėjimas, miestietiškos gyvensenos plitimas.
Urbanizacijos lygis – rodo, kiek miesto gyventojų (%) sudaro bendrą šalies gyventojų skaičių.
Dėl spartaus gyventojų skaičiaus didėjimo ir išsivysčiusių, ir besivystančių šalių didmiesčiai patiria nemažai problemų. Kai kurios iš jų sutampa, o kai kurios būdingos tik išsivysčiusioms arba besivystančioms šalims.
• Naujausi gyvenamieji rajonai labai toli nuo miesto centro.
• Intensyvi švytuoklinė migracija.
• Dažnos transporto spūstys dėl itin didelio automobilių skaičiaus.
• Didelis triukšmas ir užterštas oras, dažnas smogas.
• Miesto centre nemažai senų, dažnai prastos būklės namų.
• Nemažai seniai statytų ir moraliai pasenusių gamyklų.
• Buitinių atliekų surinkimas ir išvežimas.
• Didesnis nusikalstamumas.
• Per didelis gyventojų tankumas.
• Didelis nedarbas, bedarbių daugiau nei dirbančių žmonių.
• Dauguma atvykėlių iš kaimų neturi miestų profesijoms reikalingos kvalifikacijos.
• Sunkiai kontroliuojama miestų plėtra.
• Trūksta vandens pramonei ir gyventojams.
• Gyvenamųjų būstų trūkumas – daug žmonių gyvena lūšnynuose.
• Nuolatinės transporto spūstys dėl nepakankamai išplėtotos kelių infrastruktūros.
• Nepakankama viešojo transporto infrastruktūra – piko valandomis autobusai ir traukiniai labai perpildyti.
• Didelis triukšmas ir užterštas oras, dažnas smogas.
• Didelis nusikalstamumas.
Besivystančiuose pasaulio regionuose urbanizacija prasidėjo gerokai vėliau nei išsivysčiusiuose – XX a. viduryje. Šiam procesui atsirasti ir intensyvėti įtaką turėjo dvi svarbiausios priežastys:
1) sparti pramonės plėtra miestuose;
2) demografinis sprogimas.
Visose besivystančiose valstybėse miestai auga daugiausia dėl kaimo žmonių migracijos. Keisti gyvenamąją vietą žmones verčia įvairios priežastys. Tos, kurios stumia žmones iš kaimo, yra stumiamieji veiksniai, o tos, kurios traukia į miestus, – traukiamieji veiksniai.
• Didžiulis nedarbas.
• Labai mažos pajamos.
• Paslaugų stygius.
• Sunku gauti išsimokslinimą.
• Prasta medicininė priežiūra.
• Namai be elektros ir vandentiekio.
• Gamtos nelaimių pavojus.
• Daugiau galimybių susirasti darbą, didesnės pajamos.
• Galimybė gauti geresnį išsimokslinimą, medicinos paslaugas.
• Geresnės gyvenimo sąlygos.
• Galimybė gyventi būste, turinčiame elektrą ir vandens.
• Mažesnė gamtos pavojų rizika.
• Patraukli aplinka, mieste gausu įvairių pramogų.
Vienas iš svarbiausių urbanizacijos padarinių – didmiesčiai ir jų plėtra. Dideliu miestu paprastai laikomas tas, kuriame gyvena daugiau kaip 100 tūkst. žmonių. Pasaulyje ypač sparčiai auga milijoniniai miestai. Prieš šimtą metų pasaulyje buvo vos 7 tokie miestai, o XX a. viduryje jų jau buvo apie 50. Dabar pasaulyje yra daugiau kaip 400 milijoninių miestų, o jų skaičius nuolat didėja. Skirtingi statistikos šaltiniai kartais skelbia nevienodą tų pačių miestų gyventojų skaičių. Tokių nevienodumų atsiranda todėl, kad didmiesčių gyventojų skaičius gali būti nurodomas tik pagrindinio miesto arba visos aglomeracijos. Dauguma aglomeracijų yra didmiesčiai, per pastaruosius dešimtmečius smarkiai išaugę ir pasiglemžę gretimus miestus bei kaimus. Todėl beveik visi pasaulio didmiesčiai sudaro (pvz., Londonas, Paryžius, Pekinas, Niujorkas, Mechikas) aglomeracijas.
Prieš 200 metų tik 3 % žmonijos gyveno miestuose. Prasidėjus pramonės perversmui, Europoje, o vėliau ir kituose pasaulio regionuose, didėjant darbo jėgos poreikiui fabrikuose, kylant gyvenimo lygiui, prasidėjo aktyvi gyventojų migracija iš kaimo į miestą ir spartus miestų didėjimas. XX a. viduryje miestuose jau gyveno ketvirtadalis, o nuo 2007 m. daugiau kaip pusė pasaulio gyventojų. Šis visuotinis (globalus) reiškinys, pasireiškiantis miestų gyventojų dalies didėjimu ir miestiško gyvenimo būdo plitimu, vadinamas urbanizacija (miestėjimu).
Įvairiose pasaulio šalyse urbanizacijos lygis labai skiriasi. Pagal šį rodiklį šalis galima suskirstyti į tris grupes:
Pažymėkite nuotrauką, kurioje matomi debesys, būdingi šaltajam frontui.
Kokią orų permainą pranašauja nuotraukoje matomi debesys?