Blog Archives

Era – stambiausias Žemės istorijos laikotarpis, apimantis kelis periodus.

Eksploatacija – naudingųjų iškasenų telkinio naudojimas.

Izoterma – žemėlapio linija, jungianti vietas, kuriose oro, vandens ar dirvožemio temperatūra tam tikru metu per tam tikrą laiką yra vienoda.

Juodieji metalai – tai geležis ir lydiniai jos pagrindu: plienas, ketus. Jie sudaro 95% visų metalų.

Karjeras – vieta, kur atviru būdu kasamos naudingosios iškasenos.

Kernas – yra koloniniu gręžimu išgręžtas cilindrinis uolienos stulpelis, iš kurio nustatomos jos ypatybės.

Kristalinis pamatas – kietoji Žemės plutos dalis, sudaryta iš magminių ir metamorfinių uolienų.

Nerūdinės iškasenos – tai nemetalinės naudingosios iškasenos, nedegios kietos uolienos arba mineralai, naudojami pramonėje ir statyboje natūralūs arba apdoroti. Prie nerūdinių naudingųjų iškasenų priskiriamas smėlis, žvyras, molis, durpės, klintis ir kt.

Nuosėdinės uolienos – uolienos, kurios susidarė iš uolienų dūlėjimo produktų, susiklosčiusių sausumoje arba vandenyne, jūrose, ežeruose.

Keramzitas – tai aukštoje temperatūroje kepto molio granulės, naudojamos šiltinimui.

Kvartero nuogulos – viršutinis Žemės plutos sluoksnis, susikaupęs traukiantis ledynui, jis dengia beveik visą dabartinį Lietuvos paviršių.

Naudingosios iškasenos (naudingieji ištekliai) – tai gamtinės mineralinės medžiagos, esančios žemės gelmėse, kurias galima naudoti materialinėje gamyboje ar kitoms reikmėms.

Periodas – geologinės eros dalis, Žemės ir organinio pasaulio vystymosi etapas, per kurį susidarė vienai geologinei sistemai priskiriamos uolienos.

Perspektyvios naudingosios iškasenos – kol kas neeksploatuojamos, mažai tirtos naudingosios iškasenos (geležies rūda, gintaras, akmens druska).

Spalvotieji metai (retieji, taurieji, radioaktyvieji) – visi metalai, išskyrus geležį. Pagal tankį lengvieji (magnis, berilis, aliuminis), sunkieji (nikelis, varis, švinas) ir jų lydiniai. Pagal kitas chemines ypatybes – retieji (lantanas, skandis, itris), taurieji (auksas, sidabras, platina), radioaktyvieji (radis, toris, uranas).

Agroverslas – šalies ūkio šakų kompleksas, apimantis žemės ūkio produkcijos gamybą, perdirbimą ir realizavimą.

Bendroji pridėtinė vertė – per tam tikrą laiką sukurtų prekių bei paslaugų ir sunaudotų žaliavų, medžiagų bei paslaugų verčių skirtumas.

Biotechnologija – tai integruotas gamtos ir technikos mokslų taikymas, kai, naudojant organizmus, ląsteles ar jų dalis yra kuriami naudingi produktai ir paslaugos.

Debesų kompiuterija – pažangus IT paslaugų teikimo būdas, kai naudotojui nereikia IT infrastruktūros, o reikalingos IT paslaugos įsigyjamos iš išorės.

Gamybos sąnaudos – ištekliai, kurie sunaudojami gamybos procese ar perdirbime į naudingus produktus bei paslaugas.

Informacinės technologijos – veiklos sritis, apimanti kompiuterinių informacinių sistemų kūrimą, priežiūrą, pardavimą ir mokslinius tyrimus.

Infrastruktūra – įvairias veiklos sritis (ūkį ir gyventojus) aptarnaujančių objektų kompleksas.

Laisvoji ekonominė zona (LEZ) – ūkinei, komercinei ir finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje vyriausybė įstatymais nustato ypatingas ekonomines ir teisines ūkio subjektų funkcionavimo sąlygas.

Pramonė – gamybos sfera, apimanti žaliavų perdirbimą, medžiagų ir pusgaminių kitoms pramonės įmonėms gamybą bei galutinės produkcijos gamybą.

Pramonės išdėstymo veiksniai – tai veiksniai, nuo kurių priklauso pramonės įmonės kūrimosi vietos parinkimas.