Pateikiamas interaktyvus Europos žemėlapis, kuriame matyti aktyvios vietos. Jas paspaudus, pateikiama tam tikra informacija apie ten esantį karstinį reljefą.
Burenas
Burenas – unikalus karstinis kraštovaizdis Airijos vakaruose. Tai 300 km² kalkakmenio laukas, išvagotas nuo kelių iki kelių šimtų metrų ilgio griovomis (karėmis). Augalija labai skurdi, daugiausia jos auga tik plyšiuose susikaupusiame dirvožemyje.
Gaping Gil ponoras
Anglijoje, Šiaurės Jorkšyre, galima pamatyti įspūdingą Gaping Gil ponorą. Tai 92 m gylio ertmė, į kurią įteka Felbeko upė, suformuojanti aukščiausią nenutrūkstamą krioklį Britų salose.
Pikos de Europe
Ispanijoje esantys Pikos de Europe kalnai yra sudaryti iš klintinių uolienų, tad čia gausu olų ir urvų. Šie urvai žinomi kaip vieni giliausių pasaulyje, pvz., Torca del Cerro siekia 1589 m, o Sima de la Cornisa 1507 m gylį.
Prancuzijos centrinis masyvas
Prancūzijoje, Centriniame Masyve, yra keletas klintinių lygumų, kuriose susiformavo karstinių reljefo formų – dolinų.
Dent de Crol urvų sistema
Klintiniuose pietryčių Prancūzijoje esančiuose Juros kalnuose driekiasi apie 60 km ilgio karstinių urvų sistema – Dent de Crol. Čia galima aptikti vieną iš giliausių Europoje 658 m gylio olų.
Volorbo urvų sistema
Šveicarijos vakaruose esančioje Valorbo urvų sistemoje galima pamatyti senovinius stalaktitus, stalagmitus, taip pat vieną iš didžiausių Europoje 8 m aukščio stalagmitą, kuris vis dar tebėra „aktyvus“. Taip pat čia galima rasti visą nedidelių požeminių vandens baseinų sistemą, kurios ašis pro Valorbo urvus pratekanti požeminė Orbe upė.
Hiolocho urvų sistema
Šveicarijos centrinėje dalyje esanti Hiolocho urvų sistema yra antroji pagal ilgį Europoje, ilgis siekia net 200 km ir atsilieka tik nuo Vakarų Ukrainoje esančio Optimističnajos urvų sistemos.
Mėlynoji ola
Vokietijos priešalpėse esanti karstinė Mėlynoji ola išsiskiria smaragdinės spalvos ir 42 m gylio ežerėliu.
Ledo milžinų pasaulis
Ledo milžinų pasaulis (vok. Eisriesenwelt) – ilgiausias pasaulyje ledo urvas, susiformavęs klintinėse uolienuose Austrijos Alpėse. Urvą, kurio ilgis siekia 42 km, suformavo Zalcacho upė, žiemos metu pro plyšius tekantis vanduo užšąla ir susidaro ledo varvekliai.
Macochos ola–tarpeklis
Čekijoje, Moravijos regione, karstinis reljefas sudaro apie 92 km², čia susiformavę apie 1100 olų ir tarpeklių. Žymiausia 138 m gylio Macochos ola–tarpeklis.
Tatrų kalnai
Lenkijos pietų aukštumose ir Tatrų kalnuose gausu karstinių olų. Švento Kryžiaus kalnuose susiformavusi 240 m ilgio ir 9,5 m aukščio ola dažnai vadinama gražiausia ola Lenkijoje. Čia galima pamatyti daug stalaktitų ir stalagmitų. Tatrų kalnuose yra ilgiausias ir giliausias Lenkijoje urvas – Didysis snieguotas urvas, kurio ilgis siekia 23,6 km, gylis – 824 m.
Agteleko karstinis regionas
Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas Vengrijos ir Slovakijos pasienyje esantis Agteleko karstinis regionas garsėja didžiausiu stalaktitų ir stalagmitų urvu Europoje. 26 km ilgio Baradlos urvas 8 km tęsiasi Slovakijoje, kur vadinamas Domicos urvu.
Optimističnajos urvų sistema
Vakarų Ukrainoje esančios ilgiausios Europoje Optimističnajos urvų sistemos ilgis siekia net 230 km. Urvų sistema susiformavo susijungus ištirpusioms gipso ertmėms.
Didžioji ola
Italijos ir Slovėnijos pasienyje esanti Kraso plynaukštė (vok. Karst), sudaryta iš klintinių uolienų. Tirpios uolienos suformavo labai įvairų karstinį kraštovaizdį, kuris laikomas klasikiniu karstiniu kraštovaizdžiu su poljė, panyrančiomis ir išnyrančiomis upėmis, smegduobėmis, karėmis ir karstiniais urvais. Seniausia turistų lankoma ola laikoma Vilenicos ola, kurią turistai lanko nuo 1633 m. Šiame regione yra ir didžiausia turistų lankoma ola pasaulyje. Didžioji ola yra 107 m aukščio, 65 m pločio ir 130 m ilgio. 1995 m. ji įtraukta į Gineso rekordų knygą kaip didžiausia turistinė karstinė ola.
Postojnos urvų sistema
Pietvakarių Slovėnijoje esanti Postojnos urvų sistema yra antroji pagal ilgį šalyje (po Migoveco urvų sistemos), ilgis siekia 20,5 km. Ši urvų sistema yra vienas populiariausių turistinių objektų Slovėnijoje. Turizmui pritaikyta 5,3 km teritorija – tai ilgiausias pasaulyje viešam lankymui pritaikytas urvas, kurį suformavo Pivkos upė. Urve įrengta koncertų salė, joje telpa 10 000 klausytojų.
Lukina jama ir Velebita olos
Kroatijoje, Velebito kalnuose, yra keletas urvų, kurie laikomi giliausiais pietryčių Europoje. Lukina jama ola yra 1421 metrų gylio, o 1026 metrų gylio Velebita oloje yra net 513 metrų gylio vertikali gelmė.
Plitvicų nacionalinis parkas
Plitvicų nacionalinio parko, esančio Kroatijoje, kraštovaizdį suformavo karstiniai reiškiniai. Paviršinis vanduo lengvai ardė dolomitines ir klintines uolienas, tad susiformavo unikalus kaskadinių ežerų, jungiamų kriokliais, kraštovaizdis. Šiame nacionaliniame parke gausu olų, poljų, dolinų ir kitų karstinio reljefo formų.
Livanisko laukas
Livanisko laukas – tai didžiausia poljė pasaulyje, esanti Bosnijoje ir Hercogovinoje, netoli Kroatijos sienos. Poljės plotas apima 458 km², čia gyvena per 15 000 gyventojų. Šiame karstiniame lauke gausu įvairių karstinių reljefo formų: dolinų, karių, ponorų.
Velnio gerklės ola
Bulgarijos Rodopų kalnuose esanti Trigrado upė išgremžė 110 metrų ilgio, 40 metrų pločio ir 35 metrų aukščio olą – Velnio gerklės olą.
Kastelanos grota
Italijos Apulijos regione esančiame Mursijos plokščiakalnyje gausu dolinų bei karstinių urvų. Garsiausia – Kastelanos grota, į kurią galima patekti per 60 m gylio šulinį, olas jungia 3,5 km ilgio urvų sistema.
Stalagmitas – stulpo, kūgio ar kitokios formos kyšulys karstinio urvo dugne. Susidaro mineralizuotam vandeniui nuolat lašant nuo lubų ir ant dugno besikaupiant nuosėdoms, kurios kristalizuojasi ir, augdamos iš apačios į viršų, sudaro savitus karbonatinius stulpus.
Stalaktitas – mineralinis varveklis, nukaręs nuo lubų karstiniame urve. Susidaro iš požeminio vandens ir auga iš viršaus į apačią. Nuo lubų vandens lašai garuodami netenka dalies CO₂, o kalcio karbonato nuosėdos nusėda ir sukimba su lubų uoliena. Ties kiekviena lašėjimo vieta, procesui kartojantis, po truputį auga ir žemyn nutįsta varveklis.
Poljė – karstinio reljefo pažemėjimas, jo skersmuo gali būti iki kelių ar keliolikos kilometrų. Poljės dugnas lygus arba terasuotas, šlaitai statūs. Susidaro plečiantis arba susijungus dolinoms. Kartais poljės dugnu teka upė arba jos dubuma būna virtusi ežeru.
Smegduobė – duobė, susidariusi, kai požeminis vanduo ištirpdo tirpias uolienas (gipsą, klintį, dolomitą, kreidą ar akmens druską) ir susidaro tuštuma, į kurią pamažu arba staigiai įgriūva virš jos buvę sluoksniai.
Karės – lygiagrečios arba šakotos, neaukštomis keteromis atskirtos žemės paviršiaus vagelės, daubos, kurias tirpiose ir plyšiuotose uolienose išgraužė ir ištirpino paviršinis vanduo, turintis CO₂.
Dolina – karstinio reljefo uždaras žemės paviršiaus pažemėjimas (įgriuva), susidaręs plečiantis karėms arba įgriuvus į požeminę karstinę ertmę uolienų skliautui. Dolinos plotis gali siekti nuo kelių dešimčių metrų iki kelių kilometrų, gylis – net iki 300 metrų.
