Blog Archives

Budizmas – seniausia pasaulinė religija, atsiradusi Šiaurės Indijoje VI a. pr. Kr. Pasak padavimo, budizmo pradininku laikomas princas Sidharta Gautama, pramintas Buda. Išplito Rytų ir Pietryčių Azijos šalyse. Budistų centras yra Tibete, Lasos mieste. Kadangi budizmas atsirado Indijoje, daugelis tų pačių šventų vietų yra svarbios ir budistams, ir induistams.

Lasa (Tibetas) – pasauliniu mastu svarbus kultūrinis ir turistinis budistų religinis centras. Pagrindinis miesto objektas – Dalai Lamos rūmai – potala.

Varanasis – miestas Šiaurės Indijoje prie Gangos upės. Svarbus kultūros, istorijos centras, vienas pagrindinių induistų ir budistų piligrimų centrų (apsilanko iki 1 mln. žmonių per metus).

Kailašo kalnagūbris Tibete yra svarbus tuo, kad iš jo šlaitų išteka keturios Pietų Azijos upės. Tai svarbi šventa vieta tiek budistams, tiek induistams.

Fudži – senovės japonai manė, kad kalnas yra šventas, jame esantis 700 metrų pločio krateris Nain buvo laikomas šventykla, o šintoistams ir budistams ir visas kalnas.

Islamas – antra pagal dydį religija – atsirado VII a. Saudo Arabijoje, Mekoje. Iš čia išplito į Šiaurės Afrikos, Pietvakarių Azijos bei kai kurias Pietryčių Azijos valstybes. Musulmonų šventieji miestai yra Meka ir Medina.

Meka – švenčiausias musulmonų miestas, kuriame atsirado islamo religija. Tikras musulmonas bent kartą gyvenime turi apsilankyti Mekoje, kuriame gimė pranašas Mahometas. Jei nesi musulmonas, Mekoje lankytis draudžiama.

Medina – tai antras pagal svarbą po Mekos musulmonų miestas.

Jeruzalė. Visos trys didžiosios religijos mano, kad Šventyklos kalne aukojo Abraomas: musulmonai tiki, kad iš čia pranašas Mahometas buvo paimtas į dangų. Judėjams švenčiausia vieta – Raudų siena skiria žydų, musulmonų ir krikščionių kvartalus.

Krikščionybė – viena iš gausiausių religijų, atsiradusi I amžiaus pradžioje Romos imperijos rytinėje provincijoje – Judėjoje, dabartiniame Izraelyje, paplito beveik visame pasaulyje.

Krikščionybę išpažįsta trečdalis pasaulio gyventojų, daugiausia Europoje, Amerikoje ir Australijoje, šios religijos išpažinėjų yra ir Afrikoje bei Azijoje.

Jeruzalė. Visos trys didžiosios religijos mano, kad Šventyklos kalne aukojo Abraomas: musulmonai tiki, kad iš čia pranašas Mahometas buvo paimtas į dangų. Judėjams švenčiausia vieta – Raudų siena skiria žydų, musulmonų ir krikščionių kvartalus.

Vatikanas – katalikų sostinė, mažiausia pasaulio valstybė, esanti Romos miesto centre. Šv. Petro bazilika traukia tikinčiuosius iš viso pasaulio.

Lurdo miestelis, esantis pietų Prancūzijoje, tapo svarbiu religiniu centru, gausiai lankomu turistų bei piligrimų iš viso pasaulio, kai XIX a. mergaitei apsireiškė Švenčiausioji Dievo Motina Marija.

Čenstakavoje yra vienuolynas, į kurį bažnytinių švenčių metu suplūsta piligrimai iš viso pasaulio.

Visų kultūrų sudedamoji dalis yra religija. Tai vienas iš pagrindinių žmonijos kultūros elementų. Ji formuoja skirtingą požiūrį į gyvenimą ir vaidina svarbų vaidmenį šalių kultūroje, politikoje, ekonomikoje, pvz., religija gali lemti šeimos dydį – tai lemia pasaulio gyventojų skaičių ir pasiskirstymą. Religija turi įtaką ir šalies ekonomikai, pvz., žemės ūkio specializacijai: judėjų ir musulmonų religija draudžia valgyti kiaulieną, induizmas – galvijų mėsą. Religija gali keisti net politinį žemėlapį – religiniai skirtumai dažnai tampa karo pradžios motyvu. Nors religijos skiriasi, tačiau jos turi ir daug bendrų bruožų: tikėjimą, amžinybės viltį, maldą, simbolius, šventąsias vietas, šventes. Kiek pasaulyje yra religijų, pasakyti sunku. Daugybė pirmykščių religijų išnyko, kai kurios susiliejo su pagrindinėmis. Visos šiuolaikinės religijos skirstomos į pasaulines ir etnines (tautines).

Geografas Vidmantas Daugirdas kalba apie religijas