Blog Archives

Etninės (tautinės) religijos – būdingos vienai tautai arba paplitusios tik vienoje šalyje pvz., induizmas, judaizmas, šintoizmas, konfucianizmas.

Monoteistinė religija – tikėjimas, kad yra vienas Aukščiausiasis Dievas.

Musulmonai – islamą išpažįstantys tikintieji.

Pasaulinės religijos – bendrosios arba universalios, kai kiekvienas gali tapti jų bendruomenės nariu. Šiuolaikinės pasaulinės religijos – krikščionybė, islamas ir budizmas.

Pirmykštės religijos – tai etninės kilmės religijos, dominuojančios iki pasaulinių religijų įsiskverbimo, pvz., šamanizmas – viena seniausių religijos formų, kurioje didžiausią reikšmę turi įvairios protėvių arba gamtos dvasios, kartais dievai, su kuriais šamanai ir tikintieji bendrauja pasinerdami į transą, o jis sukeliamas muzikos ar svaiginamųjų medžiagų.

Poligamija – tai yra daugpatystė arba daugvyrystė.

Politeistinė religija – tikėjimas į daug dievų, atliekančių skirtingas funkcijas.

Religija – tai žmonių tikėjimas tuo, kad egzistuoja aukštesnės antgamtinės jėgos, tikėjimas į Dievą ar dievus, tuos tikėjimus atitinkantys ir realizuojantys apeiginiai veiksniai ir tikinčiųjų visuomeninė organizacija – Bažnyčia.

2020 m. pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis Lietuvoje buvo įregistruotos 37 religinės bendruomenės ir bendrijos, devynios religijos pripažintos tradicinėmis, jos yra svarbi sudėtinė Lietuvos kultūrinės ir istorinės tradicijos dalis. Didžiausia tikinčiųjų bendruomenė Lietuvoje – Romos katalikai, tačiau jų geografinis pasiskirstymas nėra tolygus. Katalikai didžiausią gyventojų dalį sudaro Alytaus, Marijampolės, Telšių, o mažiausią – Klaipėdos, Vilniaus ir Utenos apskrityse. Kitų religijų šalininkų skaičius ir geografinis pasiskirstymas Lietuvoje glaudžiai siejasi su tautine gyventojų sudėtimi. Evangelikų liuteronų daugiausia gyvena Vakarų Lietuvoje – Tauragės, Klaipėdos apskrityse, evangelikų reformatų – Panevėžio apskrityje (Biržų r.), stačiatikių – Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse.

Teritorinė tikinčiųjų ir netikinčiųjų gyventojų sklaida skirtinga. Kaime tikinčiųjų 10,9 % daugiau negu miestuose. Didžiausia tikinčiųjų dalis yra kaimiškose Tauragės, Alytaus, Marijampolės, o mažiausia – Šiaulių, Klaipėdos, Vilniaus apskrityse.

Įvairiausia gyventojų religinė sudėtis buvo miestuose ir ypač daugiataučiuose, tokiuose kaip Visaginas, Klaipėda, Vilnius. Įvairiataučiame Vilniuje didesnę Romos katalikų dalį lėmė tai, kad šią religiją išpažįsta ne tik lietuviai ir lenkai, bet ir nemaža dalis baltarusių, ukrainiečių ir kitų tautybių žmonių.

• Lietuvoje vyrauja Romos katalikų religija – tai labiausiai į Europos šiaurės rytus nutolusi katalikiška šalis.
• Stačiatikių religiją daugiausiai išpažįstą rusų tautybės gyventojai.
• Rusų palikuonys, gyvenantys Lietuvoje kelis šimtmečius, dauguma yra sentikiai.
• Atgimsta senasis lietuvių tikėjimas, vadinamas baltų tikėjimu. Ikikrikščioniškos religijos dar vadinamos pagoniškomis arba pirmykštėmis. Pagonybė oficialiai buvo uždrausta 1387 metų Lietuvos valdovų aktu. Baltų bendruomenių šiandien yra apie trisdešimt, geografiškai jos pasiskirsto labai netolygiai.

Pasak 2016 m. atlikto tyrimo, 47 % Lietuvos gyventojų teigia esantys religingi. Pasaulio vidurkis – 62 %. Lietuvoje 34 % respondentų nurodė esantys nereligingi žmonės, 6 % save apibūdino kaip ateistus, o 12 % sakė neturintys atsakymo.

Paklausti apie religinius įsitikinimus, 54 % respondentų lietuvių tvirtino tikintys Dievu, 35 % – gyvenimu po mirties, 65 % – kad žmonės turi sielą. Dangumi ir pragaru tikintys atitinkamai nurodė 27 ir 21 % apklausos dalyvių.

Judaizmo religija pradėjo formuotis senovės Judėjoje (Persų imperijos Jehudo provincijoje VI a. pr. Kr.). Daugiausiai išpažįstančiųjų gyvena Izraelyje, bet, kaip ir kitos pasaulinės religijos, išplitusi įvairiose pasaulio šalyse. Judaizmo centras – Jeruzalė.

Jeruzalė. Visos trys didžiosios religijos mano, kad Šventyklos kalne aukojo Abraomas: musulmonai tiki, kad iš čia pranašas Mahometas buvo paimtas į dangų. Judėjams švenčiausia vieta – Raudų siena skiria žydų, musulmonų ir krikščionių kvartalus.

Sinajaus kalnas dar vadinamas Dievo kalnu. Pasak Senojo Testamento, Mozė ant šio kalno gavo įsakymus, kurie buvo duoti jo tautai.

Induizmas – viena seniausių religijų, atsiradusi III tūkst. pr. Kr. Indijoje. Ji yra viena iš daugiausiai pasekėjų turinčių pasaulio etninė religija, ją išpažįsta apie 13 % pasaulio gyventojų. Apie 80 % induizmo išpažinėjų gyvena Indijoje. Induizmas šlovina septynias šventąsias upes, švenčiausia laikomas Gangas. Induizmo centras – Varanasis.

Varanasis – miestas Šiaurės Indijoje prie Gangos upės. Svarbus kultūros, istorijos centras, vienas pagrindinių induistų ir budistų piligrimų centrų (apsilanko iki 1 mln. žmonių per metus).

Kailašo kalnagūbris Tibete yra svarbus tuo, kad iš jo šlaitų išteka keturios Pietų Azijos upės. Tai svarbi šventa vieta tiek budistams, tiek induistams.