Šio tipo jėgainės Lietuvoje daugiausia statomos sausumoje, o dauguma jėgainių parkų sukoncentruoti Skuodo, Kretingos, Klaipėdos, Šilutės ir Tauragės rajonuose. Šiuose Vakarų Lietuvos regionuose yra tinkamiausios gamtinės sąlygos šio tipo energijai gauti, todėl čia įrengtos tokio tipo jėgainės gali viršyti 35 % efektyvumą. Vakarų Lietuvos potencialas jau beveik išnaudotas. Šiuo metu investuotojai vis dažniau žvalgosi į Šiaurės Lietuvą, projektai jau pradedami įgyvendinti Pakruojo, Biržų rajonuose.
Esant labai aukštai temperatūrai aptinkama nedideliame gylyje, pavyzdžiui, Islandijoje, Kalifornijoje (JAV), Filipinuose, gręžiniais išgaunamas sausas arba šlapias garas, kuris tiesiogiai nukreipiamas į turbiną, sukančią elektros generatorių. Šiuolaikinių technologijų efektyvumas, gaminant elektrą iš 150 °C temperatūros tekinio, siekia 12 %, tad lieka didžiulis nepanaudotos šilumos kiekis. Jėgainės bendras galingumas, esant ankščiau aprašytiems parametrams, siekia 35–40 MW. Tokie pajėgumai gali patenkinti tokio miesto kaip Klaipėda šilumos poreikius. Todėl planuojant tokių jėgainių statybą Lietuvoje būtina atsižvelgti ir į telkinio padėtį potencialių vartotojų atžvilgiu. Šiuolaikiniais vamzdynais galima gana efektyviai perduoti karštą vandenį apie 10 km ir didesniu atstumu.
Šios energijos pirminis šaltinis yra vėjas, jis savo energiją perduoda vandens paviršiui. Laikoma, kad ši energija pasižymi didesniu tolygumu ir yra geriau nuspėjama nei vėjo ar saulės energija. Palydovai gali išmatuoti šiuos svyravimus jūroje vieną ar dvi dienas prieš pasiekiant krantą. Tradiciškai dėl didesnio aukščio šaltuoju metų periodu, energijos gaunama daugiau, būtent tada, kai poreikis energijai yra padidėjęs.
Tarpukariu Lietuvoje, sekant Latvijos pavyzdžiu, kuri gana intensyviai naudojo Dauguvos ir kitų upių energiją, buvo mėginta pastatyti tokio tipo elektrinę Birštone. Deja, šis ir kiti projektai nebuvo realizuoti dėl įsigalėjusio vyriausybės suteiktos belgams elektros gamybos monopolio. Šių projektų iniciatoriai buvo net persekiojami. Hidrologijos profesorius S. Kolupaila gavo savaitę arešto, o inžinieriui J. Smilgevičiui už „šmeižtą“ buvo iškelta byla ir pateiktas įspėjimas, kad neruoštų tokio tipo elektrinių projektų.