Neries regioninis parkas – vienas iš trisdešimties Lietuvoje esančių regioninių parkų. Šio parko ašis – miškais apaugęs Neries slėnis su medžiais apaugusiomis terasomis, įspūdingo griožio Dūkštos ir Neries santaka. Parke saugomas vienas didžiausių Lietuvoje Dūkštų ąžuolynas. Žymiausią kultūrinio paveldo dalį parke sudaro pilkapynai, iš kurių didžiausias Karmazinų pilkapynas.
Neries regioninis parkas
Čepkelių gamtinis rezervatas – didžiausias Lietuvoje. Įsteigtas siekiant apsaugoti vieną seniausių ir unikaliausių Lietuvos miško pelkių, mišku apaugusias žemynines kopas, reliktinius ežerus, natūralų hidrologinį pelkės režimą, vertingą ir retą gyvūniją bei augaliją. Didžiausius Čepkelių rezervato plotus apima aukštapelkė, apaugusi retomis keružėmis pušaitėmis. Rytinėje pelkės dalyje telkšo daugiau kaip 20 ežerėlių. Pietinėje dalyje aukštapelkė pamažu pereina į žemapelkes, kuriose auga viksvynai, nendrynai ir karklynai. Rezervatas pasižymi išskirtine buveinių ir rūšių įvairove, saugomų augalų ir gyvūnų rūšių gausa. Čia peri rezervato simboliu tapę kurtiniai, yra didžiausios Lietuvoje gervių peryklos.
Čepkelių gamtinis rezervatas
Pirmoji saugoma teritorija Lietuvoje, įsteigta 1937 m. gamtininko Tado Ivanausko iniciatyva, siekiant apsaugoti gulbes. Saugomas Žuvinto ežeras su vandens paukščiais ir augalais. Tai vandens paukščių rezervatas, čia gyvena apie 260 rūšių paukščių: gulbės, gervės, kirai, jūrinis erelis. Rezervate saugoma apie 600 augalų rūšių.
Žuvinto biosferos rezervatas
Kernavės kultūrinis rezervatas – įsteigtas siekiant išsaugoti Kernavės – senosios Lietuvos sostinės – kultūros paveldo objektų kompleksą. Į teritoriją patenka visas Pajautos slėnis su šalia stūksančiais penkiais piliakalniais bei dalis viršutinės Neries terasos, kurioje išsidėstęs šiandieninis Kernavės miestelis. Rezervato teritorijoje yra vienintelis Baltijos regione penkių piliakalnių kompleksas. Šis unikalus archeologijos ir istorijos vertybių objektas 2004 m. įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Kernavės kultūrinis rezervatas
Viešvilės gamtinis rezervatas – įsteigtas siekiant išsaugoti ypač vertingą Viešvilės baseino su Artosios, Gličio pelkėmis ir jas supančiais Karšuvos girios miškais ekosistemą Karšuvos žemumoje, taip pat tik jai būdingą ir retą augaliją bei gyvūniją, ypač – margųjų upėtakių nerštavietes Viešvilės upėje. Viešvilės rezervatas yra Ramsaro ir Natura 2000 teritorija.
Viešvilės gamtinis rezervatas
Kamanų gamtinis rezervatas įsteigtas siekiant išsaugoti Kamanų pelkę – didžiausią ir vertingiausią Šiaurės Lietuvoje pelkinį kompleksą su vidaus salomis ir pusiasaliais, klampynių supamomis pelkių akimis bei ežerokšniais ir pelkę supančius miškus, taip pat būdingą retą augaliją, grybiją ir gyvūniją.
Kamanų gamtinis rezervatas
Dzūkijos nacionalinis parkas – didžiausia saugoma teritorija Lietuvoje. Įkurtas gamtiniu ir kultūriniu požiūriu turtingiausioms Dainavos krašto teritorijoms saugoti, tvarkyti bei naudoti. Į parko teritoriją patenka Nemuno, Merkio, Ūlos upės, pušynais apaugusios žemyninės kopos, įdomios griovos, šaltiniai, atodangos. Parke nemažai senosios kaimų architektūros, išlikusios tradicinės gyvensenos, papročių, amatų. Antai Merkinė garsėja kaip juodosios keramikos centras.
Dzūkijos nacionalinis parkas
Trakų istorinis nacionalinis parkas – vienintelis istorinis nacionalinis parkas Lietuvoje. Tai unikalus kultūros ir gamtos paveldo ansamblis, įsteigtas Lietuvos valstybingumo istoriniam centrui Trakuose – pilių kompleksui, gamtos vertybėms, kraštovaizdžio ir etnokulūriniam paveldui – saugoti.
Trakų istorinis nacionalinis parkas
Aukštaitijos nacionalinis parkas – pirmasis nacionalinis parkas Lietuvoje, įsteigtas 1974 m. Tai kraštovaizdžio kompleksas, reprezentuojantis Aukštaitijos etnokultūrinės srities ir jos gamtinius bei kultūrinius savitumus. Iš kitų Lietuvoje esančių parkų išsiskiria ežerų gausa. Tai viena populiariausių poilsio ir vandens turizmo vietų Lietuvoje.
Kuršių nerijos nacionalinis parkas – išskirtinis gamtos ir žmogaus kūrinys. Tai kelis tūkstančius metų bangų ir vėjo formuota siaura sausumos juosta tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių. Čia saugomos smėlio kopos, savitas kraštovaizdis – kalninių pušų masyvai, šiam kraštui būdingi augalai, gyvūnai, etnografinės žvejų sodybos. 2000 m. Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Kuršių nerijos nacionalinis parkas
