Blog Archives

Vienas iš svarbiausių rodiklių, nuo kurio priklauso gyventojų skaičiaus kitimas šalyje, yra natūralusis gyventojų prieaugis. Natūralusis gyventojų prieaugis – gimstamumo ir mirtingumo skirtumas. Gimstamumas, mirtingumas ir natūralusis gyventojų prieaugis skaičiuojamas tūkstančiui gyventojų ir išreiškiamas promilėmis (‰). Kai žmonių daugiau gimsta nei miršta tada natūralusis prieaugis yra teigiamas, o kai gimstamumas mažesnis už mirtingumą – prieaugis neigiamas.

Kataro natūralusis gyventojų prieaugis yra 8,3 ‰. Nors gimstamumas nėra didelis, tik 9,5 ‰, tačiau labai žemi mirtingumo rodikliai – 1,2 ‰ – garantuoja gyventojų skaičiaus augimą. Tokį gyventojų prieaugį lemia geros gyvenimo sąlygos, aukštas medicinos lygis, didesnis dėmesys higienai ir sanitarinėms sąlygoms.

Natūralusis gyventojų prieaugis Zimbabvėje siekia 25,9 ‰. Toks didelis prieaugis susidaro dėl didelio gimstamumo (34 ‰) ir nedidelio mirtingumo (8,1 ‰). Šalyje merginos išteka labai anksti, todėl potencialiai gali susilaukti daugiau vaikų. Ištekėjusios moterys dažniausiai rūpinasi tik namų ūkiu, yra menkai išsimokslinusios arba neraštingos, todėl stokoja žinių apie kontraceptikus ir šeimos planavimą.

Suomijoje ilgą laiką vyko natūrali kartų kaita, panašiai žmonių gimdavo ir mirdavo. Pastaraisiais metais gimstamumas pradėjo viršyti mirtingumą ir natūralusis gyventojų prieaugis iš neigiamo tapo teigiamu. Nepaisant to, gyventojų skaičius šalyje dėl nemažos imigracijos nemažėja.

Bulgarijoje natūralusis gyventojų prieaugis yra neigiamas (–7,1 ‰). Tokį gyventojų mažėjimą lemia mažas gimstamumas (5,5 ‰) ir didžiausias pasaulyje mirtingumas (15,4 ‰). Sunki ekonominė padėtis, mažos pajamos, nepakankamas medicinos aptarnavimas – tai priežastys, lemiančios neigiamą gyventojų prieaugį.

Nigeryje natūralusis gyventojų prieaugis yra vienas didžiausių pasaulyje (35,2 ‰). Tokie rodikliai susidaro dėl didžiulio pasaulyje gimstamumo (43,6 ‰) ir sąlyginai nedidelio mirtingumo (8,4 ‰), kuris ir toliau mažėja. Todėl išlieka tendencija, kad Nigeryje ir toliau išliks spartus gyventojų skaičiaus augimas. Tokios situacijos priežastys: moterų neraštingumas, ankstyvos vedybos, žinių stoka apie šeimos planavimą, neigiamas kontraceptinių priemonių vertinimas, prastas medicinos prieinamumas.

Vidutinis mirtingumo lygis pasaulyje šiuo metu yra apie 8,5 ‰. Per pastaruosius 50 metų jis sumažėjo dvigubai ir tam įtakos turėjo sveikatos priežiūros pažanga, didesnis dėmesys higienai, kokybiškesnis maistas ir sumažėję sunkaus fizinio darbo krūviai. Mirtingumo rodikliai skirtinguose pasaulio regionuose yra supanašėję – jų kontrastai ne tokie dideli, kaip gimstamumo rodiklių. Mirtingumo rodiklis priklauso ne tik nuo gyvenimo kokybės lygio šalyje, bet ir nuo šalies demografinės struktūros. Didžiausias mirtingumas pasaulyje yra kai kuriose Pietų Afrikos valstybėse, o mažiausias – daugelyje Arabijos pusiasalio šalių.

Rusijoje mirtingumas siekia 12,7 ‰ ir viršija gimstamumą, kuris yra 11,7 ‰, todėl gyventojų skaičius šalyje mažėja. To priežastys – nedidelės gyventojų pajamos, nepakankamas medicininis aprūpinimas, didelį vyrų virš 25 metų mirtingumą lemia nesaikingas alkoholio vartojimas.

Bulgarijoje mirtingumas yra didžiausias pasaulyje – 15,4 mirčių 1000 gyventojų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mirties priežastys Bulgarijoje yra panašios kaip ir kitose Europos šalyse. Bulgarijoje nepakankamai finansuojama sveikatos apsaugos sistema, todėl sunkiai gydomos neužkrečiamas ligas (kraujotakos, virškinimo ar kvėpavimo sistemos ligas) ir vėžys. Bulgarijos gyventojų skaičius mažėja nuo 2000 m.

Angolos mirtingumas siekia 8,3 ‰ ir yra mažesnis nei Lietuvos mirtingumas – 13,6 ‰. Tačiau didžiulis kūdikių mirtingumas Angoloje, kuris siekia 48,3 ‰ (Lietuvos – 2,7‰) atspindi prastą medicinos paslaugų prieinamumą, nepakankamą mitybą ir netinkamas gyvenimo sąlygas.

Saudo Arabijoje mirtingumas siekia 3,5 ‰ ir tai vienas iš mažiausių rodiklių pasaulyje. Šalyje gerai išplėtotos ir pasiekiamos medicinos paslaugos, aukšti higienos reikalavimai, geros sanitarinės sąlygos, visavertė mityba. Visos šios aplinkybės formuoja aukštą gyvenimo lygį, kas lemia mažą mirtingumą.

Ekvadoro mirtingumas yra gana žemas – 5,1 ‰, nors kūdikių mirtingumas vis dar siekia 11 ‰. Tokie nedideli mirtingumo rodikliai – pakankamai gerai išvystytų medicinos paslaugų, tinkamų sanitarinių ir higienos sąlygų rezultatas. Ekvadoro valdžia finansuoja plataus masto socialines programas, kuriomis siekiama užtikrinti vaikų, ypač iš vargingų šeimų, mokyklos lankomumą ir medicininę priežiūrą.

Šis rodiklis įvairiuose pasaulio regionuose ir šalyse smarkiai skiriasi. Labai didelis gimstamumas (per 30 ‰) būdingas beveik visoms atogrąžų Afrikos šalims. Gana didelis gimstamumas (20–30 ‰) yra daugelyje Azijos ir Lotynų Amerikos šalių. Beveik visose ekonomiškai stipriose šalyse gimstamumas mažas. Kuo mažiau valstybė socialiai išsivysčiusi, tuo didesnis joje gimstamumas. Didelį gimstamumą silpnose šalyse lemia kelios priežastys: moterų menkas išsimokslinimas (anksti išteka, neraštingos, stokoja žinių apie šeimos planavimą), įsišaknijusios tradicijos (vaikai padeda išlaikyti šeimą, išlaiko senyvus tėvus), religinės ir kitos nuostatos (kai kurios religijos nepritaria kontraceptikų naudojimui, turėti daug vaikų yra vyrų prestižo reikalas).

Japonijoje gimstamumas siekia vos 7,2 ‰. Pagal gimstamumo rodiklius ši šalis yra paskutiniame dešimtuke. Japonės išsilavinusios, siekia karjeros, vėliau išteka. Vidutiniškai pirmojo vaiko susilaukia apie trisdešimtuosius gyvenimo metus. Vaisingumo koeficientas Japonijoje yra vienas iš mažiausių pasaulyje – 1,36 vaiko 1 moteriai. Tai reiškia, kad daugelis japonų šeimų susilaukia vieno ir tik nedaugelis šeimų – kelių vaikų.

Vokietijoje gimstamumo rodiklis – 9,5 ‰. Šeimoms būdingos vėlyvos santuokos, nes daugelis moterų iš pradžių nori įgyti aukštąjį išsimokslinimą, siekia karjeros. Jaunos šeimos daug dėmesio skiria materialinei gerovei, atostogoms, pramogoms. Dėl didesnių poreikių vaiko išlaikymas labai brangaus, todėl atžalų šeimos susilaukia vėlai ir jų turi nedaug. Vokietijos moterų vaisingumo koeficientas – 1,61 vaiko 1 moteriai.

Pietų Korėjoje 2020 metais gimstamumo rodiklis buvo pats mažiausias pasaulyje ir siekė tik 7 ‰. Moterų vaisingumas šioje šalyje taip pat yra mažiausias pasaulyje – 1,08 vaiko 1 moteriai. Tokių rodiklių priežastys: vėlyvos santuokos, vėlai susilaukia pirmojo vaiko, kuris dažnai būna vienintelis vaikas šeimoje, moterys siekia išsilavinimo ir karjeros pasiekimų, daug dėmesio skiria šeimos materialinei gerovei.

Nigerio gimstamumo rodiklis – 44,21 ‰. Jau dešimtmetį šalis turi didžiausią rodiklį pasaulyje. Pagal vaisingumo koeficientą šalis taip pat yra pirma – 6,74 vaikai 1 moteriai. Nigeryje merginos išteka labai anksti (12–15 metų), menkai išsimokslinusios arba visai neraštingos, todėl stokoja žinių apie kontraceptikus ir šeimos planavimą. Šalyje kontraceptinių priemonių paplitimo rodiklis siekia vos 15 %.

Afganistane gimstamumas – 31,15 ‰, o vaisingumo koeficientas – 4,18 vaiko 1 moteriai. Tokius aukštus rodiklius lemia socialinės ir religinės nuostatos. Merginos ištekėjusios rūpinasi tik namų ūkiu, dėl menko išsimokslinimo stokoja žinių apie šeimos planavimą. Prie to prisideda religinės nuostatos prieš kontraceptikų naudojimą. Be to, vaikai šalyje yra svarbi darbo jėga, prisidedanti prie šeimos išlaikymo. Afganistane 25 % vaikų nuo 5 iki 14 metų dirba.