Druskingumas

Druskingumas Baltijos jūroje nevienodas. Druskingiausias vanduo Skagerako ir Kategato sąsiauriuose, jis siekia apie 30 ‰. Tolstant nuo Šiaurės jūros link šiauriausio Baltijos jūros kranto Botnijos įlankoje, druskingumas sumažėja iki 2 ‰ – vanduo beveik gėlas.

Netolygų ir mažą Baltijos jūros druskingumą lemiančios priežastys:

1. Siauri ir seklūs Danijos sąsiauriai riboja druskingo vandens prietaką iš Šiaurės jūros. Kasmet į Baltijos jūrą patenka tik 475 km³ druskingo vandens.
2. Į jūrą įtekančios vandeningos upės ir dažni krituliai nuolat jūrą papildo gėlu vandeniu.
3. Baltijos jūra patenka į vidutinių platumų klimato juostą, todėl mažas Saulės spindulių kiekis lemia nedidelį Baltijos jūros garavimą.
4. Baltijos jūroje yra daug įdubų, kurias skiria nedideli gūbriai, neleidžiantys didesnio tankio druskingam vandeniui priedugniu veržtis iš Šiaurės jūros į Baltijos jūrą.