Baltijos jūros raida
Baltijos jūra pradėjo formuotis, kai jos vietoje buvęs ledyno skydas pradėjo tirpti ir trauktis. Jūrai susidaryti įtakos turėjo ne tik ledyno tirpimas, bet ir Žemės plutos svyravimas – izostazinis judėjimas, vandenyno lygio svyravimai. Formavimosi laikotarpiu Baltijos jūros vandens savybės nuolat kito, keitėsi temperatūra, druskingumas. Pagal prie tam tikrų vandens savybių prisitaikusius gyventi moliuskus, mokslininkai skiria keturis Baltijos jūros raidos etapus.
Baltijos jūros raida
(prieš 12 600–10 300 m.)
Besitraukiančio ledyno pietiniame pakraštyje atsivėrė didelė Baltijos dubuma, kurią užpildė tirpstančio ledyno vanduo. Ledyno liežuviai ir morenų ruožai neleido šiam vandens telkiniui susisiekti su Atlanto vandenynu, todėl tai buvo gėlo vandens telkinys. Ežero plotas buvo daug mažesnis už dabartinės Baltijos jūros plotą.
(prieš 10 300–9500 m.)
Susiformavo, kai Baltijos ledyninis ežeras užliejo Vidurio Švediją ir susijungė su Šiaurės jūra. Druskingumas šoktelėjo dėl druskingo vandens prietakos iš Šiaurės jūros, kurioje suklestėjo dvigeldis moliuskas – Yoldia artica (šiam moliuskui reikalingas šaltas ir sūrus vanduo). Šiek tiek vėliau (prieš 10000 m.) susiformavo pirmasis sąsiauris – Didysis Beltas.
(prieš 9500–8000 m.)
Kai ledo skydas suplonėjo, prasidėjo izostazinis Žemės plutos kilimas Skandinavijos pusiasalyje. Nors sąsiauriai visiškai neišnyko, tačiau sūrus vanduo nebegalėjo patekti į ežerą, nes ežeras pakilo aukščiau jūros lygio. Vanduo tapo gėlas, ypač klestėjo moliuskas – Ancylus fliuvialis. Vis kylant ežero lygiui atsivėrė naujas vandens kelias netoli Didžiojo Belto sąsiaurio.
(prieš 8000–4000 m.)
Susiformavo, kai sąsiauriai su Šiaurės jūra tapo platesni ir padidėjo vandens apytaka su Atlanto vandenynu, lėmusi druskingumo padidėjimą. Jūra pavadinta pagal tuo metu vyravusį moliuską – Littorina littorea. Šiuo metu jūra pasiekė aukščiausią druskingumo lygį per visą laikotarpį ir turėjo dvigubai daugiau vandens nei dabartinė jūra.
