Blog Archives

Smegduobė – duobė, susidariusi, kai požeminis vanduo ištirpdo tirpias uolienas (gipsą, klintį, dolomitą, kreidą ar akmens druską) ir susidaro tuštuma, į kurią pamažu arba staigiai įgriūva virš jos buvę sluoksniai.

Ponoras – karstinėse uolienose atsiradęs gilus plyšys, pro kurį įteka paviršinis vanduo (prasmenga) ir toliau srūva požemiu.

Ankstesnė nuotrauka Kita nuotrauka

Poljė – karstinio reljefo pažemėjimas, jo skersmuo gali būti iki kelių ar keliolikos kilometrų. Poljės dugnas lygus arba terasuotas, šlaitai statūs. Susidaro plečiantis arba susijungus dolinoms. Kartais poljės dugnu teka upė arba jos dubuma būna virtusi ežeru.

Ankstesnė nuotrauka Kita nuotrauka

Dolina – karstinio reljefo uždaras žemės paviršiaus pažemėjimas (įgriuva), susidaręs plečiantis karėms arba įgriuvus į požeminę karstinę ertmę uolienų skliautui. Dolinos plotis gali siekti nuo kelių dešimčių metrų iki kelių kilometrų, gylis – net iki 300 metrų.

Ankstesnė nuotrauka Kita nuotrauka

Stalaktitas – mineralinis varveklis, nukaręs nuo lubų karstiniame urve. Susidaro iš požeminio vandens ir auga iš viršaus į apačią. Nuo lubų vandens lašai garuodami netenka dalies CO₂, o kalcio karbonato nuosėdos nusėda ir sukimba su lubų uoliena. Ties kiekviena lašėjimo vieta, procesui kartojantis, po truputį auga ir žemyn nutįsta varveklis.

Stalagmitas – stulpo, kūgio ar kitokios formos kyšulys karstinio urvo dugne. Susidaro mineralizuotam vandeniui nuolat lašant nuo lubų ir ant dugno besikaupiant nuosėdoms, kurios kristalizuojasi ir, augdamos iš apačios į viršų, sudaro savitus karbonatinius stulpus.

Stalagnatas – kolona, kuri susidaro susijungus stalaktitui ir stalagmitui.

Karės – lygiagrečios arba šakotos, neaukštomis keteromis atskirtos žemės paviršiaus vagelės, daubos, kurias tirpiose ir plyšiuotose uolienose išgraužė ir ištirpino paviršinis vanduo, turintis CO₂.

Ankstesnė nuotrauka Kita nuotrauka