Blog Archives

Savanoriška migracija

Savanoriška migracija laikoma tokia, kai žmonės savo noru keliasi į kitą vietą, ieškodami geresnių gyvenimo sąlygų, palankesnio darbo, asmeninio gyvenimo tikslais:

• ieškoma tinkamesnio, geriau apmokamo darbo;
• noras įgyti aukštesnį išsilavinimą;
• gyventi palankesnio klimato sąlygomis;
• turėti didesnį paslaugų pasirinkimą: pramogų, laisvalaikio, švietimo, sveikatos apsaugos;
• mokėti mažesnius mokesčius;
• gyventi geriau sutvarkytoje aplinkoje;
• sukurti šeimą.

Priverstinė migracija

Priverstinė migracija laikoma tokia, kai žmonės dėl socialinių ar ekonominių priežasčių, gamtos nelaimių neturi kito pasirinkimo, kaip tik palikti savo gyvenamąją vietą:

• politinis ir religinis persekiojimas;
• rasinė ir tautinė diskriminacija;
• gamtos nelaimės: potvyniai, uraganai, žemės drebėjimai, ugnikalnių išsiveržimai, sausros;
• nuolatinis maisto trūkumas ir badas;
• priverstinis gyventojų iškeldinimas kitur;
• karai, ginkluoti konfliktai.

Dėl priverstinės migracijos 2020 m. apie 26 mln. žmonių tapo pabėgėliais.

Pabėgėliai

Vidinė migracija

Vidinė migracija – gyventojų kėlimasis gyventi į kitą savo šalies gyvenvietę. Tokia migracija itin intensyvi tarp kaimų ir miestų, taip pat tarp mažų ir didelių miestų.

Tarpvalstybinė migracija

Tarpvalstybinė migracija – gyventojų kėlimasis iš vienos valstybės į kitą. Žmonių išvykimas iš šalies visam laikui vadinamas emigracija, išvykėliai yra emigrantai. Atvirkščiai, žmonių iš kitų šalių atvykimas nuolat gyventi vadinamas imigracija, atvykėliai yra imigrantai. Pavyzdžiui, šiuo metu Airijoje gyvenančius lietuvius vadiname emigrantais (tačiau Airijos atžvilgiu jie yra imigrantai!), o pas mus atvykusius gyventi baltarusius – imigrantais.

Per ilgą geologinę raidą susidarė įvairių naudingųjų iškasenų, kurias galima skirstyti į perspektyviąsias ir eksploatuojamąsias.

Lietuvos geologinį pagrindą sudaro Žemės pluta, kuri skirstoma į kristalinių uolienų pamatą ir nuosėdinių uolienų dangą. Giliausiai slūgso kietoji Žemės plutos dalis – kristalinis pamatas, jis įvairiose Lietuvos vietose yra nevienodame gylyje. Kristalinį pamatą dengia nevienodo storio nuosėdinių uolienų sluoksniai, susidarę skirtingais geologiniais laikotarpiais. Kiekvienam jų buvo būdingas kitoks klimatas, ugnikalnių veiklos intensyvumas, kitokia augalija ir gyvūnija, todėl šie laikotarpiai skirstomi į eras, o jos į periodus. Kiekvienas geologinis laikotarpis paliko savo pėdsakų uolienų sluoksniuose, o juose – vertingų išteklių. Apie gilesnius geologinius sluoksnius sužinoma iš gręžinių, kurių Lietuvoje išgręžta per 25 tūkstančius, giliausias (2786 m) gręžinys išgręžtas 2001 m. Šilutės rajone. Iš gręžinio į paviršių iškeliamas uolienos stulpelis vadinamas kernu. Remiantis gręžiniais, sudaryta Lietuvos žemės gelmių pjūvio schema ir geologiniai žemėlapiai.