Druskingumas
Druskingumas Baltijos jūroje nevienodas. Druskingiausias vanduo Skagerako ir Kategato sąsiauriuose, jis siekia apie 30 ‰. Tolstant nuo Šiaurės jūros link šiauriausio Baltijos jūros kranto Botnijos įlankoje, druskingumas sumažėja iki 2 ‰ – vanduo beveik gėlas.
Netolygų ir mažą Baltijos jūros druskingumą lemiančios priežastys:
- Siauri ir seklūs Danijos sąsiauriai riboja druskingo vandens prietaką iš Šiaurės jūros. Kasmet į Baltijos jūrą patenka tik 475 km³ druskingo vandens.
- Į jūrą įtekančios vandeningos upės ir dažni krituliai nuolat jūrą papildo gėlu vandeniu.
- Baltijos jūra patenka į vidutinių platumų klimato juostą, todėl mažas Saulės spindulių kiekis lemia nedidelį Baltijos jūros garavimą.
- Baltijos jūroje yra daug įdubų, kurias skiria nedideli gūbriai, neleidžiantys didesnio tankio druskingam vandeniui priedugniu veržtis iš Šiaurės jūros į Baltijos jūrą.