Pramonės išdėstymo veiksniai
Pramonės išdėstymo veiksniai – tai veiksniai, nuo kurių priklauso pramonės įmonės kūrimo vietos pasirinkimas. Stengiamasi parinkti gamybos poreikiams tinkamiausią vietą, įvertinami gamtiniai, ekonominiai ir žmogiškieji veiksniai. Vieni veiksniai būna labai svarbūs, kiti – ne tokie svarbūs, dėl to veiksniai skirstomi į „kietuosius“ ir „minkštuosius“. Laikui bėgant veiksnių svarba gali keistis.
Energijos ištekliai
Elektros energija reikalinga visoms pramonės įmonėms, tik reikalingas kiekis yra skirtingas. Jis priklauso nuo įmonės technologinių procesų. Elektros energijai imlios pramonės šakos, tokios kaip aliuminio lydymas, pirminė metalurgija, kuriasi prie galingų elektrinių. Elektros energiją gaminant vis įvairesniais būdais, tobulėjant transportui ir didėjant elektros perdavimo atstumams, daugeliui įmonių geras susisiekimas yra svarbiau nei elektros šaltinių artumas.
Vartotojų gausa
Įmonėms labai svarbu operatyviai reaguoti į rinkos pokyčius ir vartotojų poreikius, todėl daugeliui įmonių svarbus produkcijos realizavimo vietų išdėstymas. Arčiausiai realizavimo rinkos statomos įmonės, kurios gamina greitai gendančią produkciją (pieno, mėsos, duonos gaminiai) ir tokią produkciją, kuri sunkesnė už tiekiamas žaliavas (automobilių gamyba). Šalia vartotojų įsikuria ir įmonės, kurios produkciją parduoda viena kitai. Tokios įmonės suformuoja pramoninius regionus su dideliu vartotojų skaičiumi.
Transporto infrastruktūra
Transporto infrastruktūra yra svarbus veiksnys naujoms pramonės įmonėms kurtis. Įmonės vidutinės išlaidos transportui yra apie 2–3 %. Jei įmonė kuriama atokesnėje vietoje, transporto išlaidos išauga. Žaliavoms imlios, didelės masės ar tūrio produkciją gaminančios įmonės ir naftos perdirbimo įmonės dažnai statomos jūrų uostose, nes krovinius gabenti vandens keliais yra pigiau. Tobulėjant transportui, plečiantis kelių tinklui, didėjant krovinių gabenimo efektyvumui, geras susiekimas tapo svarbesniu veiksniu nei energijos šaltinių ar produkcijos pardavimo rinkų artumas.
Transporto infrastruktūra
Įvairias veiklos sritis (ūkį ir gyventojus) aptarnaujančių objektų kompleksas.
Žemės kaina
Renkantis žemės sklypą naujos pramonės įmonės statybai, svarbūs keli požymiai: žemės kaina, lygus paviršius ir sklypo aplinka. Neatsitiktinai įmonės kuriasi miestų pakraščiuose, kur mažesnė sklypo kaina ir daugiau erdvės. Greta gyvenantys žmonės gali priešintis naujos įmonės statybai, todėl atsižvelgiama ir į sklypo aplinką.
Valdžios parama
Vyriausybė, spręsdama užimtumo, pajamų ir investicijų skirtumo problemas atskiruose šalies rajonuose, vykdo politiką, kuri skatina perkelti pramonės įmones iš vienų rajonų į kitus. Dažniausiai pasitaikančios vyriausybės politikos formos: įmonėms suteikiamos lengvatos, plėtojama infrastruktūra, stengiamasi pritraukti užsienio investicijų. Dažnai visos šios formos plėtojamos įrengiant laisvąsias ekonomines zonas (LEZ).
Laisvoji ekonominė zona (LEZ)
Ūkinei, komercinei ir finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje vyriausybė įstatymais nustato ypatingas ekonomines ir teisines ūkio subjektų funkcionavimo sąlygas.
Žaliavos
Kai kurioms pramonės šakoms (metalurgijai, sunkiajai mašinų pramonei, statybinių medžiagų gamybai) reikia daug žaliavų. Tokia gamyba yra vadinama imlia žaliavoms ir gamyklos statomos netoli žaliavų tiekėjų. Tobulėjant transportui, tokia priklausomybė mažėja. Kai kurios pramonės šakos (elektronikos, farmacijos, tekstilės) mažai priklauso nuo žaliavų gavybos vietų, todėl jų įsikūrimą lemia kiti veiksniai, pavyzdžiui, kvalifikuota darbo jėga, investicijos, mokslo tyrimo įstaigos.
Darbo jėgos ištekliai
Vertinant darbo jėgos išteklius, svarbūs du rodikliai: darbo jėgos kaina ir kvalifikacija. Pramonės šakose, kuriose reikia daug darbo rankų, labai svarbi jos kaina, todėl daug tekstilės, laivų statybos įmonių savo veiklą perkelia iš Europos ar Šiaurės Amerikos į Azijos šalis. Aukštųjų technologijų produkcijai pagaminti reikia ne tik laboratorijų, bet ir aukštos kvalifikacijos darbo jėgos, todėl šios įmonės kuriasi prie mokslo tyrimų įstaigų. Darbo jėgos kaina čia ne tokia svarbi, svarbiausia – darbuotojų kvalifikacija.
AB „Akmenės cementas”
1947 m. Akmenės rajone pradėta statyti cemento gamykla. Svarbiausias veiksnys, lėmęs šios įmonės atsiradimą, buvo žaliavos. Akmenės rajone kasamos klintys yra pagrindinė cemento, statybinių kalkių, klintmilčių žaliava. Ilgainiui aplink gamyklą išaugo Naujosios Akmenės miestas.
UAB „Indorama Polymers Europe“
Vietos naujai gamyklai „Indorama“ ieškojo visoje Rytų ir Vidurio Europoje. Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ) pasirinkta dėl patogaus susisiekimo jūra su kitomis Europos valstybėmis ir JAV. Investuotojams patrauklu tai, kad Klaipėdos LEZ yra sukurta infrastruktūra, o Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė partneriams teikia įvairias paslaugas, susijusias su įmonės registracija, žemės nuoma, gamyklos statyba ir pan. Taigi šios įmonės atsiradimą Lietuvoje lėmė susisiekimo, sutvarkytos infrastruktūros ir vyriausybės politikos veiksniai (vyriausybės sprendimu buvo nustatytos mokestinės lengvatos LEZ teritorijoje besisteigiančioms įmonėms).
UAB „Kėdainių konservų fabrikas“
UAB „Kėdainių konservų fabriko“ ištakos siekia 1944 m. Šiandien tuometės valstybinės įmonės veiklos tradicijas tęsia 1996 m. privatizuota ir iš esmės renovuota įmonė. Ji įsikūrusi Kėdainių rajone, nes čia palankios klimato, dirvožemio sąlygos bei gana daug daržovių augintojų ūkių. Kėdainių rajonas yra šalies centre, todėl įmonei patogu susisiekti su visais Lietuvos regionais. Netoli einančios magistralės Klaipėda–Vilnius ir Via Baltica garantuoja patogų susisiekimą.
AB „Grigeo“
1923 m. Grigiškių popieriaus fabriko statybos pradėtos Neries ir Vokės upių santakoje. Iškasus nedidelį kanalą ir ant Vokės upės pastačius užtvanką, gautas net 12 m vandens kritimo aukštis, reikalingas turbinų sukimui ir energijos gamybai. Svarbi padėtis ir šalia sostinės, kurioje buvo reikalingi darbo jėgos ištekliai bei įmonės, galinčios pagaminti įrenginius. Nemažiau svarbus ir geras susisiekimas, kuris garantuoja sklandų žaliavų atvežimą ir gatavos produkcijos išvežimą. Dabar įmonė nepriklauso nuo energijos gamybos šaltinio, tačiau savo svarbą išlaikė susisiekimo ir darbo jėgos veiksniai.
UAB „Light Conversion“
Kompanija įkurta 1994 m. atsiskyrus nuo Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro. Įkurta netoli Vilniaus universiteto, o pagrindinis veiksnys įmonės atsiradimui buvo aukšta darbuotojų kvalifikacija ir specialistų patirtis. Po 20 metų veiklos įmonė persikėlė į naują vietą, kur sutvarkyta infrastruktūra, patogus susisiekimas ir pačių investicijomis pastatytos didesnės patalpos. Aukšta darbuotojų kvalifikacija išlieka svarbiausiu įmonės išsidėstymo veiksniu.