Lietuvos pramonė
Pramonė kartu kartu su žemės ūkiu sudaro gamybos sferą, kurioje pramonei tenka svarbiausias vaidmuo. Pramonė apima žaliavų perdirbimą, medžiagų ir pusgaminių kitoms pramonės įmonėms gamybą bei galutinės produkcijos gamybą.
Lietuvos pramonė per visą nepriklausomybės laikotarpį nuolat keitėsi. Naujų technologijų diegimas, mažinama aplinkos tarša, sudėtingesni produktai ir naujų rinkų užkariavimas būdingas daugeliui Lietuvos pramonės įmonių. Pramonės sektorius yra antrasis pagal reikšmingumą Lietuvos ekonomikoje.
Reikšmė:
- 2018 m. pramonės sektoriuje buvo sukurta 28,4 % bendrosios pridėtinės vertės.
- 2018 m. pramonės ir statybos sektoriuje dirbo 25,0 % šalies gyventojų.
- 2018 m. lietuviškos kilmės prekės sudarė 61,1 % eksporto dalies.
Ūkio raida po sovietmečio ir pasaulio ekonomikoje vykstantys pokyčiai daro įtaką ir Lietuvos pramonės struktūrai. Beveik išnyko tam tikri pramonės šakų sektoriai – mašinų gamyba, elektrotechnika, radioelektronika. Per tą laiką atsirado naujų pramonės šakų – įvairių rūšių pakuočių gamybos, spaudos, biochemijos ir kt. Lietuvos pramonės struktūroje dominuoja chemijos pramonės produkcija. Jos gaminiai sudaro daugiau kaip 50 % visos pramonės produkcijos. Svarbi išlieka maisto pramonės ir medienos gaminių bei baldų gamyba.
Lietuvos pramonė 2019–2021 m. įgyvendino pokyčius, kurie nukreipti dviem kryptimis – perėjimas prie žaliojo ir skaitmeninio modelio.
