Tai svarbiausias veiksnys, lemiantis žemės ūkio teritorinį pasiskirstymą. Skirtingiems augalams reikia skirtingų šio veiksnio rodiklių. Dienų skaičius per metus, kai sąlygos palankios augalams augti, duoti derlių ir subrandinti sėklas, yra vadinamas vegetaciniu periodu. Nuo vietovės geografinės padėties priklauso vegetacinio laikotarpio trukmė. Šiaurės Europoje vegetacinis laikotarpis trunka apie 100 dienų, o tropikuose jis tęsiasi ištisus metus.

Šiais laikais ūkiai naudoja techniką ir pažangias technologijas, remiasi mokslo tyrimais. Tai daryti pajėgūs tik stambūs ūkiai, kurie turi daug kapitalo. Dažniausiai tai yra agropramoninės įmonės, kurios ne tik gamina ir perdirba produkciją, bet ir prekiauja. Ekonomiškai silpnose šalyse, didėjant gyventojų skaičiui, susidaro ūkių smulkėjimo tendencija, o tai trukdo ūkius tinkamai mechanizuoti, krinta ūkių našumas, mažėja produkcija.

Geriausia, jeigu produkcija gaminama kuo arčiau vartotojų, todėl šių dienų modernūs ūkiai kuriasi prie didelių miestų. Produkcijos paklausa priklauso nuo vartotojų gausos ir perkamosios galios. Kadangi Žemėje didėja gyventojų skaičius, didėja ir maisto produktų paklausa. Vartojimas priklauso ir nuo gyvenimo lygio. Gerėjant gyvenimo sąlygoms ir pasiekus tam tikrą pajamų lygį, pageidaujama aukštesnės kokybės produktų.

Nuo šio veiksnio priklauso produkcijos pristatymo trukmė ir tai turi įtakos galutinei produkto kainai. Dabar galima greitai gendančius produktus netrunkant pristatyti vartotojams. Taip pat su šaldymo įranga greitai gendančius produktus galima gabenti ilgesniais atstumais.

Nuo šio veiksnio priklauso dirvožemio sluoksnio storis, drėgnumas, išauga dirvožemio erozijos tikimybė ir mažėja galimybė naudoti techniką. Šiuo metu su technika įdirbamos vietos, kurių statumas yra iki 11°. Šiose teritorijose, siekiant sumažinti eroziją, padidinti dirbamos žemės plotą, įrengiamos terasos. Tokį žemdirbystės būdą plačiai taiko Pietryčių Azijos ir Pietų Amerikos kalnuotų teritorijų gyventojai.