Tai paviršinis uolienų sluoksnis, iš kurio susidaro dirvožemis. Nuo šio veiksnio priklauso dirvožemio sudėtis, storis, struktūra, laidumas vandeniui, spalva, organinių medžiagų kiekis. Lietuvoje šis dirvodaros veiksnys yra ledyninės kilmės.

Tai vienas iš svarbiausių dirvodaros veiksnių. Dėl šio veiksnio veiklos formuojasi humusas, pagerindamas dirvožemį neorganinėmis medžiagomis, dirvožemis yra purenamas, vėdinamas.

Šiltesnėmis ir drėgnesnėmis sąlygomis dirvodara vyksta greičiau, o sausesnėmis ir šaltesnėmis – atvirkščiai. Nuo šio veiksnio priklauso dirvožemio susiformavimo laikas ir humuso kiekis dirvožemyje.

Šis veiksnys apibūdina dirvožemio susiformavimo trukmę. Dirvožemio susidarymo trukmė labiausiai priklauso nuo dirvodarinės uolienos ir klimato. Dirvožemiai greičiau susidaro iš dūlėsių, kuriuose daugiau smėlio nei molio, ir karšto bei drėgno klimato sąlygomis.

Vietovės aukštis, šlaito nuolydis ir padėtis turi įtakos dirvožemio savybėms. Kalvos viršūnėje dirva perdžiūsta, o tarpukalviuose pernelyg drėgna, todėl dirva neretai ima pelkėti. Pietinėje pusėje esantys šlaitai yra sausesni ir šiltesni, todėl derlingesni. Dirvožemio sluoksnio storis priklauso nuo šlaito nuolydžio.