Tai tie metai, kai Lietuvoje gyventojų skaičius nebesiekia 3 milijonų. Toliau auga emigracijos mastai. Pagrindinės emigracijos priežastys: geresnis darbas, studijos, geresnės socialinės garantijos svetur.

Nors gyventojų gimstamumas ir natūralus prieaugis mažėja, bet gyventojų skaičius auga. Jį užtikrino didėjantis gyventojų atvykimas į Lietuvą, nes Lietuvoje buvo geresnės gyvenimo sąlygos, o atvykę žmonės prisidėjo prie miestų augimo ir pramonės plėtojimo.

Lietuvoje gyveno 3,7 mln. žmonių. Tai didžiausias užfiksuotas gyventojų skaičius šalies teritorijoje. Atkūrus nepriklausomybę, gyventojų skaičius pradėjo mažėti.

Sumažėjęs gyventojų skaičius Lietuvoje buvo karų ir okupacijų padarinys. Per karą vokiečių okupacinė valdžia vykdė žydų genocidą, karo pabaigoje dalis gyventojų pasitraukė į Vakarus, o okupavusi Lietuvą Sovietų Sąjunga pradėjo masines gyventojų represijas.

Gyventojų skaičius pradėjo mažėti ir toliau kinta šia linkme. Dėl blogėjančios ekonominės padėties, nedarbo, gyvenamojo būsto problemų, mažų atlyginimų gimstamumas mažėja. Didėjant mirtingumui, didėja neigiamas gyventojų prieaugis. Auga emigracijos srautai, tarp išvykusiųjų vyrauja jaunimas.